Vilnius - Prasidėjus karui nenorėjau palikti Ukrainos, savo namų, draugų ir šeimos. Tačiau situacija kasdien vis blogėjo. Nuolatinis sprogimų garsas, oro pavojaus sirenos, skambančios mūsų gatvėse, gyvenimas nuolatinėje baimėje“, – pasakoja dabar Vilniuje gyvenanti talentinga muzikantė iš Kijevo Alla Cherez. 

 Persikėlusi gyventi į Lietuvą, Alla aktyviai propaguoja savo meilę tradicinei ukrainiečių muzikai, kad suteiktų paguodą bendruomenei, trokštančiai grįžti namo po beveik trejus metus trukančio karo. Jos aistra groti bandūra – gražiu styginiu ukrainiečių liaudies instrumentu –skatina ją dalytis žavinga muzika su migrantais, Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM Lietuva) Migracijos informacijos centre „MiCenter“. 

„Džiaugiamės galėdami priimti Alą į „MiCenter“ šeimą! Neseniai ji baigė istorijų pasakojimo kursus, kad patobulintų savo viešojo kalbėjimo įgūdžius. Daugeliui ukrainiečių pritapti naujoje šalyje toli gražu nėra lengva, todėl MiCenter siekia suteikti prieglobstį, kuriame migrantai jaustųsi saugūs bei pasidalyti savo patirtimi ir talentais“, – dalijasi Eglė Staškūnaitė, IOM Lietuva Pagalbos migrantams ir krizių valdymo skyriaus vadovė.

Alla prisimena, koks nemalonus jausmas apėmė, kai jai teko priimti ypatingai sudėtingą sprendimą – palikti namus Kijeve ir persikelti į Lietuvą. „Daug apie tai galvojau, ir tai nebuvo lengvas sprendimas. Nenorėjau palikti savo šalies, bet jaučiausi pernelyg nesaugi“, – sako ji.

„Diena, kurios stengiausi išvengti, atėjo staiga, kai supratau, kad atėjo laikas išvykti. Padedama Lietuvos savanorių, kurie nenuilstamai lankėsi Ukrainoje ir dalijo būtiniausius reikmenis - drabužius, maistą, šildytuvus, – išvykau į Lietuvą“, – pasakoja ji. „Vos atvykusi į Vilnių daug vaikščiojau, norėjau vėl jaustis saugi ir rami, prisiminti, ką reiškia galėti išeiti į gatvę be baimės ir nerimo“, – priduria ji. 

Vienintelis turtas, kurį Alla išsivežė su savimi į Lietuvą, buvo jos brangioji bandūra. Šis mylimas instrumentas ir galimybė koncertuoti suteikė Allai jėgų ir ryžto pradėti iš naujo kurti savo gyvenimą. „Žinoma, labai pasiilgau savo šeimos ir draugų, tačiau čia, Lietuvoje, sutikau nuostabių žmonių, kurie tapo mano draugais. Toks keistas jausmas, kad toks baisus įvykis kaip karas gali turėti ir teigiamą pusę, suartinti žmones ir kartu puoselėti bendrumo jausmą per bendrą patirtį“, – sako Alla. 

Alla labai nori, kad ukrainiečių liaudies muzika užkariautų pasaulį. Tai buvo jos svajonė nuo tada, kai būdama penkerių lankė muzikos mokyklą, pradėjusi nuo fortepijono pamokų, o vėliau perėjo prie bandūros. Jau nuo pat mažens Allai nebuvo svetimas dėmesys, ji nuolat dalyvaudavo koncertuose ir konkursuose, todėl nenuostabu, kad tapo muzikante. 

Alla koncertuoja Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose, supažindindama klausytojus su nuostabiais, laikui nepavaldžiais bandūros – unikalaus ukrainiečių kultūrai instrumento – garsais. Sėkmingai debiutavusi naujai priimtuose namuose, dabar Alla svajoja apie tai, kad melodingi ukrainietiškos muzikos garsai pasiektų pasaulinę auditoriją. 

„Kiekvienam žmogui liaudies muzika – tai ryšys su praeitimi, su savo žeme, su savo tapatybe. Karas suteikia ukrainiečių liaudies dainoms naują gyvenimą ir padeda mums įvertinti, kas esame ir iš kur esame kilę“, – sako Alla. „Man labai svarbu suvokti ir suprasti, kad muzika, kurią groju, yra reikalinga, ypač krizės metu. Kai užgaunu stygas, dažnai matau, kaip klausytojai prisimena, šypsosi ir verkia. Jie yra toli nuo savo artimųjų ir gyvenimo, kurį kadaise pažinojo“, – priduria muzikantė 

Alla tikisi, kad jos muzika paskatins išvykusiuosius ukrainiečius užmegzti ryšius su užsienyje gyvenančiomis bendruomenėmis ir jas stiprinti. „Žinoma, noriu grįžti į Ukrainą, bet kada? Vis dar neturiu atsakymo į šį klausimą. Kol kas esu susitelkusi tik į tai, kad ukrainiečių diasporai Lietuvoje suteikčiau viltį ir harmoniją.  Aš kunkuliuoju ir jaučiuosi gyva, kai scenoje dalijuosi ukrainiečių liaudies dainomis, nes bandūros garsai yra kerintys ir nepamirštami, suteikiantys užsienyje gyvenantiems ukrainiečiams galimybę prisiminti geresnius praeities laikus ir suteikiantys viltį ateičiai“, – užbaigia Alla.

 Nuotraukos autorė Anastasija Romančenko