-
Apie mus
Apie musTarptautinė migracijos organizacija (IOM), Jungtinių Tautų sistemos narė, yra lyderiaujanti tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, skatinanti humanišką ir tvarkingą migraciją, kuri būtų naudinga visiems, Lietuvoje veikia nuo 1998 m.
Apie
Apie
IOM Pasaulyje
IOM Pasaulyje
-
Mūsų veikla
Mūsų veiklaKaip lyderiaujanti tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, skatinanti humanišką ir tvarkingą migraciją, IOM skirtingose srityse vykdo intervenciją, kuri kartu apjungia humanitarinę pagalbą ir darnų vystymąsi, tokiu būdu atlikdama esminį vaidmenį įgyvendinant JT Darbotvarkę 2030. Lietuvoje IOM remia migrantus pasitelkdama perkėlimo, paramos ir apsaugos veiklas.
Veiklos sritys
Veiklos sritys
Persidengiančios veiklos sritys (Globalus)
Persidengiančios veiklos sritys (Globalus)
- Duomenys ir resursai
- Dalyvauk
- 2030 Agenda
Kaniterapeutė pasakė kaip šunys gali prisidėti prie užsieniečių integracijos
Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) Migracijos informacijos ir integracijos centre „MICenter“ jau metus vyksta kaniterapijos arba kitaip šunų terapijos užsiėmimai, kuriuos lanko vaikai atvykę iš Ukrainos. Viena iš jų ketvirtokė Eva. Ji kartu su mama Tatiana atvyko į Lietuvą iš Vinnicos prasidėjus karui Ukrainoje. Mergaitė tikisi įveikti šunų baimę, kad galėtų įsigyti savo geriausią keturkojį draugą. „Šunys – tai ne tik ištikimi žmogaus bendražygiai, bet ir labai empatiški augintiniai, žmogaus padėjėjai”, – kalba vaikų psichologė, kaniterapeutė Joana Grygutis, kuri į užsiėmimus ateina su žavia labradore Moka.
Eva į Lietuvą atvyko kartu su mama ir broliu iš Vinnicos. „Mes išvykome vos prasidėjus karui, keliavome per Moldovą ir Lenkiją, vis tikėjomės, kad greitai grįšime, tad sustodavome įvairiuose miestuose ir atrodė, kad tuoj apsisuksime bei grįšime namo, tačiau vėliau supratome, kad karas ilgam. Metus praleidome Utenoje, o vėliau atvykome į Vilnių, nes sūnui reikėjo stoti į universitetą, o dukrai toliau mokytis”, – kalba Tetiana. Anot jos, dabar dukters didžiausia svajonė turėti šunį ir juo rūpintis. „Tačiau Vilniuje mes nuomojamės būstą, tad turėti savo augintinį kol kas neįmanoma, todėl ateiname čia į užsiėmimus. Džiaugiuosi, kad po kiekvieno karto dukra sako, kad jos baimė mažėja, tad tikimės, kad ateity ji išpildys savo svajonę”, – džiaugiasi Tetiana.
„Pasaulinė patirtis rodo, kad šunys gali būti puikiais „terapeutais“. Tačiau tokiai misijai tinka ne visi keturkojai. Terapiniams užsiėmimams tinka šunys, kuriems būdingos ne išmoktos ar „iškaltos“ komandos, o vidinė būsena – noras bendrauti su žmonėmis, užmegzti ryšį, gebėjimas jausti žmogaus nuotaikas, toleruoti žmogaus kitoniškumą arba negalią. Svarbu ir šuns elgsenos lankstumas. Todėl renkantis ir ruošiant šunį labai svarbi tinkama šuns socializacija. Šuo turi būti ne tik socialus, bet ir tinkamai socializuotas“, – pasakoja terapinio šuns vedlė J. Grygutis. Pasak jos, šunys, kad galėtų padėti žmonėms, maždaug metus ar net ilgiau lanko užsiėmimus ir mokosi, vėliau laiko egzaminą. Kaniterapijoje gali dalyvauti tik suaugę, fiziškai ir emociškai subrendę šunys – ne jaunesni kaip 12 mėnesių mažų veislių šunys (šuns svoris iki 15 kg) ir ne jaunesni kaip 14 mėnesių didelių veislių šunys.
„Šiuo metu MICentre su vaikais dirba trimetė labradorė Moka, prieš tai buvusi grupė bendravo su beveik 9-ečiu kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliu Lu, taip pat užsiėmuose dirba ir labradoro retriverė Kia. Vaikai, atvykę iš Ukrainos, patyrė nemažai sukrėtimų, skubotas išvykimas iš savo namų ir atvykimas į svetimą šalį niekam nėra lengvas, tuo labiau vaikams. Užsiėmimų metu mes mokomės empatijos ir saugaus bendravimo, mokomės palaukti vieni kitų, o kas svarbiausia pasirūpinti šalia esančiu, čia vaikai rūpinasi šunimi, tačiau vėliau jie perkelia tuos gebėjimus ir į kitas sritis, ir bendravimą su kitais žmonėmis”, – kalba J. Grygutis. Užsiėmimų metu vaikai turi atlikti įvairias kūrybiškas užduotis, pasirūpinti keturkoju susitikimo dalyviu, pagarbiai bendrauti su gyvūnu ir tarpusavyje, be to jie mokosi lietuviškų žodžių.
Šunys yra labai mobilūs pagalbininkai, terapijoje juos daug lengviau pasitelkti ir įtraukti į įvairias veiklas. Be to, veiklų įvairovė su šunimis yra žymiai platesnė, negu, pavyzdžiui, su žirgais ar delfinais. Šunys laikomi socialiausiais gyvūnais, todėl pacientai su jais greičiau ir lengviau užmezga ryšį (procesas pagreitėja). Terapiniai šunys, skirtingai nei pavyzdžiui žirgai ar delfinai, užmezga su žmogumi gilesnį, daug artimesnį ryšį. Su šunimis bendravimas yra lengvas, paprastas, neįpareigojantis ir tarytum nereikalaujantis daug pastangų.
„Per pastaruosius metus turėjome 4 kaniterapijos grupes, kiekvienoje po 10 vaikų. Kartą per savaitę vaikai susitinka su kaniterapeute ir jos keturkojais pagalbininkais, kad mokytųsi bendravimo ir draugystės, o kartu jaustųsi saugūs. MiCentre turime įvairių veiklų ir nuolat ieškome būdų, kad ypatingai vaikai atvykę iš karo zonos jaustųsi saugesni ir lengviau pritaptų Lietuvoje”, – kalba IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.