Finansiniams sukčiams pasitelkiant įvairiausius scenarijus, jų auka gali tapti bemaž kiekvienas. Į virtualių ilgapirščių pinkles pakliūva ir Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai. Atsižvelgiant į problemos aktualumą, prevencinė informacija kampanijos „Atpažink sukčių“ interneto svetainėje jau pateikiama ir ukrainiečių bei anglų kalbomis.

Idėją išversti svetainės www.atpazinksukciu.lt turinį kampaniją vykdančiai Lietuvos bankų asociacijai pasiūlė ir vertimus pateikė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva). Migracijos departamento duomenimis, nuo šių metų vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, Lietuvoje registruoti 69 677 karo pabėgėliai iš užpultos šalies. Anot specialistų, nuolat bendradarbiaujant su mūsų valstybėje prieglobstį randančiais užsieniečiais, gerai matyti, kad prevencinės informacijos sklaida kitomis kalbomis yra labai aktuali.

„Lietuvoje apsistojusiems užsienio piliečiams, kurie dar nėra labai gerai susipažinę su jiems naujoje šalyje veikiančių institucijų bei organizacijų atsakomybės sritimis ir veiklos būdais, finansiniai sukčiai kelia dar didesnį pavojų nei vietos gyventojams. Todėl išgirdę apie kampaniją „Atpažink sukčių“, iškart panorome prie jos prisidėti, kad atvykę į mūsų šalį ukrainiečiai jaustųsi saugesni. Džiaugiamės puikiu bendradarbiavimu su mūsų partneriais“, – akcentavo IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

„Mūsų kampanijos tikslas – didinti visuomenės atsparumą sukčiavimams, tad galimybė pasiekti dar daugiau žmonių yra itin vertinga. IOM Lietuva įsitraukimas tapo itin reikšmingu indėliu į projektą. Nors aktyvusis kampanijos etapas pasibaigęs, ją įvairiomis formomis tęsime ir toliau – sukčiai neapleidžia savo veiklos, tad turime nuolat puoselėti budrumą“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė. 

LBA ir 20 jos vienijamų finansų įmonių drauge su Lietuvos policija, Lietuvos banku bei kitais partneriais šiemet inicijuotos informacinės kampanijos „Atpažink sukčių“ tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes. Projekto interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt apžvelgiamos nusikaltėlių dažniausiai pasitelkiamos kaukės, arba scenarijai, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami. Taip pat čia publikuojamos tikrų faktų pagrindu sukurtos finansinių sukčiavimų istorijos.

LBA duomenimis, per tris 2022 metų ketvirčius finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo daugiau kaip 8 mln. eurų. Tuo pačiu laikotarpiu finansų įstaigų pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 4 mln. eurų.

LBA reguliariai atnaujinama sukčiavimų statistika rodo, kad 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį, lyginant su antrojo duomenimis, fiksuotų incidentų skaičius buvo panašus, tačiau sukčių padaryti nuostoliai sumažėjo daugiau kaip milijonu eurų. Per pastaruosius tris mėnesius sukčiams pervesta per 2,6 mln. eurų (palyginimui, II ketvirtį – apie 4 mln.), užfiksuoti iš viso 2326 incidentai (II ketvirtį – 2454).

Be to, 2022-ųjų trečiąjį ketvirtį per 1,2 mln. eurų, kuriuos ketinta pervesti sukčiams, buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per tris mėnesius žmonėms bei įmonėms taip pat grąžinta apie 2,7 mln. eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas.

Šiuo metu Lietuvoje tarp sukčių naudojamų scenarijų bene dažniausias tebėra vadinamasis „fišingas“, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus. Šitaip siekiama gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti apgaule atliekamus pavedimus ir pan. Tebėra paplitęs ir susirašinėjimo el. paštu perėmimas, kai sukčiai apsimeta, pavyzdžiui, sąskaitos numerį norinčiais patikslinti verslo partneriais. Nuostolių pridaro ir investiciniai sukčiai, siūlantys investuoti su neva garantuota didele grąža, o faktiškai siekiantys priversti aukas atiduoti savo lėšas.

Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti elektroniniu paštu ar SMS siunčiamų įtartinų nuorodų, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.

Sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena tikrų bankų ar kitokių paslaugų teikėjų svetainių adresus. Tad ekspertai kviečia naudotis tik oficialiais bankų interneto puslapiais, pirkti patikrintose elektroninės prekybos vietose. Patarimas susidūrusiems su įtartinais skambučiais ar žinutėmis – nesileisti į pokalbį ir neatsakyti į pranešimus, nespausti nuorodų ir patiems pasiskambinti į įstaigą ar instituciją, kurios atstovu prisistatė susisiekęs asmuo, susiradus numerį oficialioje interneto svetainėje. Įtarus, kad tapote finansinių sukčių auka, būtina nedelsiant pranešti savo bankui ir policijai.

Pernai Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10,2 mln. eurų, užpernai – 4,8 mln. eurų.