Augant užsieniečių skaičiui Lietuvoje darbo migracijos tema tampa itin aktuali. Per pastaruosius 6 metus užsieniečių gyvenančių Lietuvoje skaičius išaugo 4 kartus šiuo metu jų šalyje gyvena daugiau nei 220 tūkst.  
Europos migracijos tinklo (EMN Lietuva) surengtoje konferencijoje apie darbo migraciją įžvalgomis dalinosi vyriausybinių institucijų bei verslo atstovai iš Lietuvos ir užsienio šalių. 
„Jeigu anksčiau žmonės išvažiuodavo iš Lietuvos, tai dabar daugiau žmonių grįžta, tad emigracijos iššūkiai mažėja, tačiau imigracija  tampa svarbia tema – į Lietuvą atvyksta baltarusiai, ukrainiečiai, kitų šalių piliečiai. Tai nemenkas iššūkis, bet kartu ir galimybė valstybei. Atvykę žmonės moka mokesčius, užpildo tuščias darbo vietas,  be abejo yra ir rizikų, tačiau jas reikia mažinti“, –  EMN Lietuva konferencijoje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad pernai dirbančių užsieniečių skaičius išaugo beveik 65  proc. Daugiausia esama darbuotojų iš Baltarusijos (47,6 tūkst.), Ukrainos (44,8 tūkst.) ir Uzbekistano (6,6 tūkst.). Didžioji dalis jų įdarbinta transporto ir statybų sektoriuose. 
Europa susiduria su demografiniais pokyčiais – sparčiai senstančia visuomene ir mažu gimstamumu. Manoma, kad iki 2050 m. garbaus amžiaus žmonės sudarys apie trečdalį ES gyventojų. Tai turės didelių socialinių ir ekonominių pasekmių, įskaitant padidėjusį sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikį, mažesnį našumą ir didesnes viešąsias išlaidas. Anot statistikos, apie 63 proc. mažų ir vidutinių įmonių ES teigia, kad jiems trūksta darbo jėgos, o iki 2030 metų apie 95 proc. netgi žemos kvalifikacijos darbuotojų turės įgyti bent bazines IT žinias. 
Globaliame pasaulyje Lietuva turi varžytis kartu su kitomis valstybėmis, kad pritrauktų aukštos ir vidutinės kvalifikacijos specialistus, kurie užpildytų tuščias darbo vietas. 
Tam esama įvairių skatinimo priemonių – nuo patrauklių darbo pasiūlymų iki piniginių išmokų, kurios yra skiriamos aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš užsienio. Vienkartinė atvykimo išmoka iš užsienio pritrauktiems darbuotojams siekia 3788 eurus.
„Kalbant apie darbo migraciją ji susijusi ir su augančia ekonomika, ir jos darbo jėgos poreikiu,  ir su valstybės politika bei strategija. Koks yra valstybės požiūris į migraciją, kaip reguliuojami procesai? Turime pavyzdžių kai svarbiuose sektoriuose dirba dažniau migrantai nei šalies gyventojai. Tad kuo toliau, tuo labiau šalys gali būti priklausomos nuo migrantų dėl demografinių priežasčių. Todėl būtina aiški migracijos politika darbo rinkos atžvilgiu, reikia kalbėti apie tai, kaip vyksta procesai ir kokių sprendimų valstybėms reikia, kad darbo rinka būtų užpildyta. Ypač svarbu žinoti koks yra valstybės migracijos politkos tikslas, o sprendimai būtų priimami vadovaujamasi tyrimais ir duomenimis“, – teigia Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) vadovas Eitvydas Bingelis.