Nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko daugiau nei 81 tūkst. ukrainiečių, tačiau tik ketvirtadalis šalies gyventojų yra asmeniškai su jais susidūrę ar turėję reikalų. Geriau pažinti ukrainiečius ragins nauja iniciatyva „Pakviesk kaimyną ukrainietį pusryčių“, kurią šiandien pradėjo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) vadovas Eitvydas Bingelis, pusryčių pakvietęs Ukrainos ambasadorių Lietuvoje Petro Beštą ir ukrainietę karo pabėgėlę Kateryną Serdiuk.

Migracijos informacijos ir integracijos centre „MICenter“ vykusių pusryčių metu IOM Lietuva vadovas su Ukrainos ambasadoriumi P. Bešta  ir  ukrainiete K. Serdiuk aptarė ukrainiečių patirtį ir įsitraukimo į Lietuvos visuomenę iššūkius, su kuriais iki šiol susiduria ukrainiečiai Lietuvoje. E. Bingelis pabrėžė, kad sklandesnė ukrainiečių integracija nėra vien valstybinių institucijų ar pačių Ukrainos piliečių reikalas – prie to turėtų ir gali prisidėti Lietuvos gyventojai.

„Dauguma Lietuvos gyventojų teigimai vertina ukrainiečius ir nori, kad šie sėkmingai įsitrauktų – dirbtų, kurtų darbo vietas, mokėtų mokesčius, mokytųsi lietuvių kalbos ir būtų visaverčiais šalies gyventojais. Tačiau, nors dauguma Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus yra vienu ar kitu būdu susidūrę su ukrainiečiais, vis dar trūksta geresnio jų pažinimo, tad šia iniciatyva – pakviesti ukrainiečius pusryčių – raginame drąsiau atverti duris savo kaimynams“, – komentuoja E. Bingelis.

IOM Lietuva užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad per pastaruosius dvejus metus tik 26 proc. respondentų yra asmeniškai susidūrę su migrantais iš trečiųjų šalių, įskaitant ukrainiečius. Gerokai didesnė dalis – 51 proc. – migrantus tik pastebi, bet neturi jokio kontakto. Absoliuti dauguma (89 proc.) susidūrusiųjų su migrantais iš trečiųjų šalių, susidūrė su karo pabėgėliais iš Ukrainos.

„Ukrainiečiai buvo priversti bėgti nuo žiaurios Rusijos agresijos. Jiems, daugiausia moterims ir vaikams, tai nebuvo pasirinkimo reikalas. Tai buvo susiję su jų gyvybių gelbėjimu. Esame dėkingi už viską, ką Lietuvos vyriausybė, savivaldybės, tarptautinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, savanoriai ir lietuviai padarė nuo pat karo pradžios, kad padėtų ukrainiečiams. Visų šių pastangų dėka ukrainiečiai atsigavo ir rado saugią, laikiną vietą Lietuvoje“ , –  sakė P. Bešta.

Ambasadoriaus akcentavo kad ukrainiečiai yra atsakingi žmonės – jie labai vertina šiltą svetingumą, o kartu stengiasi integruotis, kad galėtų kuo geriau save išlaikyti.

„Kiekvienas ukrainietis šiandien tikisi pergalės ir agresijos sustabdymo, negailėdamas tam pastangų. Kiekvienas ukrainietis, esantis už Ukrainos ribų, tikisi kuo greičiau grįžti į Ukrainą ir ją atkurti. Esama precedento neturinčio solidarumo – tarptautinio ir kiekvienoje šalyje partnerėje, ypač Lietuvoje. Tai vienintelis kelias į bendrą pergalę. Tikime, kad veiksminga tarptautinių organizacijų, tokių kaip JTO ir TMO, veikla reikšmingai prisidės prie praktinio solidarumo užtikrinimo“, –  kalbėjo P. Bešta.

Iniciatyvos pristatyme dalyvavo ir prieš pusantrų metų į Lietuvą atvykusi ukrainietė Kateryna Serdiuk.

„Į Lietuvą atvykau atsitiktinai, pirmiausia su dukra buvome kelioms dienoms Lenkijoje. Kai tik čia atsidūrėme, pamatėme Lietuvos žmonių palaikymą, tiek daug Ukrainos vėliavų, sutikome tiek daug gerų ir nuoširdžių žmonių, nusprendėme čia sulaukti karo pabaigos“, –  pasakojo moteris.

K. Serdiuk akcentavo, kad būtent bendravimas su vietiniais žmonėmis ir lietuvėmis psichologėmis, kurios organizavo pagalbą ukrainiečių moterims ir vaikams, padėjo atsitiesti. Supratusi, kad kurį laiką praleis Lietuvoje, K. Serdiuk ėmėsi kurti savo verslą.

„Ukrainoje neturėjau verslo ir jo vystymo patirties. Be to, atvykau į naują šalį su kitomis taisyklėmis ir įstatymais. Šiame kelyje man labai padėjo vietiniai gyventojai, kurie patarinėjo,  suteikė nemokamų teisinių ir buhalterinių konsultacijų, tai labai padėjo. Dabar turiu dvi fizines ir aktyviai plėtojame internetinę parduotuvę. Oficialiai įdarbinau 5 ukrainietes, tokias pat pabėgėles kaip ir aš. Be to, mūsų produktai daugiausia yra ukrainietiški, tad labai džiaugiuosi, kad galiu padėti Ukrainos verslui toliau vystytis tokiais sunkiais laikais“ , – sako MB „Višivanka“ vadovė.

Ukrainietė tikisi, kad į IOM Lietuva pusryčių iniciatyvą aktyviai įsitrauks tiek Lietuvos visuomenė, tiek ukrainiečiai.

Organizatoriai prie draugiškų pusryčių su ukrainiečiais iniciatyvos kviečia prisidėti visus Lietuvos gyventojus – teigiamą pavyzdį galėtų pradėti Lietuvos miestų merai, visuomenininkai, žymūs žmonės.

„Lietuvos gyventojai itin stipriai prisideda prie pagalbos ir paramos Ukrainai – tiek finansiškai, tiek įvairiais daiktais, tačiau ne ką mažiau svarbus yra žmogiškas ryšys ir draugystė. Tikime, kad geriau pažinę savo kaimynus ukrainiečius galime jiems padėti integruotis Lietuvoje – mokytis lietuvių kalbos, suprasti mūsų kultūrą“, – sako IOM Lietuva vadovas E. Bingelis.

„Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, šalies gyventojai palankiau vertina ukrainiečius, kurie atvykę įsidarbina, kuria savo verslus, moka mokesčius, taip pat mokosi kalbos ir stengiasi integruotis į Lietuvos visuomenę.

Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena virš 50 tūkstančių ukrainiečių, didžioji jų dauguma yra karo pabėgėliai. Daugiausia ukrainiečių registruota Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos migracijos departamento skyriuose. Kaip skelbia Užimtumo tarnyba, pirmąjį metų pusmetį šalyje dirbo 43,5 tūkst. ukrainiečių, didžioji jų dalis – vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus.

Rugpjūčio 5-30 d. „Spinter tyrimai“ vykdytoje apklausoje dalyvavo 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.