Prasidėjęs karas Ukrainoje paskatino dažną Lietuvos gyventoją ne tik paremti artimą tautą egzistencinėje kovoje, bet ir daugiau domėtis jos kultūra, papročiais ir istorija. Tyrinėjant įdomius istorinius faktus, galima atrasti ir netikėtų įdomybių – pavyzdžiui, daugeliui mažiau žinoma, kad Ukraina dažnai vadinama „Europos duonos krepšiu“, turėjo didžiausią pasaulyje lėktuvą, o pirmą kartą „Euroviziją“ laimėjo vos po metų nuo dalyvavimo šiame konkurse pradžios. Kokiais dar įdomiais faktais garsėja Ukraina? 
Vienas tokių faktų – nuo seno įsišaknijusi mūsų ir ukrainiečių draugystė. Glaudūs Lietuvos ir Ukrainos istoriniai ryšiai užsimezgė dar XIV amžiuje, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK). Istorikai skaičiuoja, kad bendroje LDK sudėtyje Ukraina praleido apie 400 metų ir per visą šį laiką padėjo ne viename mūšyje – pavyzdžiui, XIV ir XV amžiais LDK su Ukrainos kazokų pagalba rengė eilę karo žygių prieš Aukso Ordą.
Gerokai vėliau, jau XX amžiuje, nepalankiai susiklosčiusi geopolitinė situacija vėl privertė netiesiogines kaimynes suremti pečius – abi šalys praleido eilę metų sovietų okupacijoje ir nepriklausomybę išsikovojo 1991 metais. Po kruvinų Sausio 13-osios įvykių Vilniuje, neapsikentę brutalaus sovietų elgesio su neginkluotais civiliais, dešimtys tūkstančių Ukrainos gyventojų sausio 14 dieną išėjo protestuoti į Kijevo gatves. 
Nenorėdami tyliai žiūrėti, kaip skriaudžiama broliška tauta, sausio 20-ąją dieną Lietuvos Atkuriamojo Seimo koridoriuose susibūrė 32 iš įvairių Ukrainos kampelių atvykę žmonės, ketinę prisijungti prie Lietuvos savanorių pajėgų. Sausio 27 dieną jų noras buvo išpildytas: visi atvykusieji davė priesaiką lietuvių ir ukrainiečių kalbomis, šalia laikydami Lietuvos ir Ukrainos vėliavas. 
Ir nors savanoriai atvyko padėti lietuviams kariauti, jų misija baigėsi kovo mėnesį, sovietams paskelbus referendumą dėl respublikų nepriklausomybės ir karinių veiksmų nutraukimo. Vis dėlto, kovos dėl laisvės tuo nesibaigė – visi 32-eji savanoriai sugrįžo į vis dar okupuotą Ukrainą, kuri nepriklausomybę paskelbė tik rugpjūčio 24 d.
Garsėja savo kūrybiškumu
Iškovojusi nepriklausomybę Ukraina susidūrė su ekonominėmis problemomis, kurias ilgainiui pavyko išspręsti – derlinga žemė užtarnavo šaliai „Europos duonos krepšio“ pravardę, o centriniuose ir pietiniuose Ukrainos regionuose auginami kviečiai, miežiai, kukurūzai bei saulėgrąžos įtvirtino šalį eksporto rinkose.  
Didžiausią valstybės teritoriją Europoje turinti šalis atrado save ir muzikoje – nuo 2003 metų „Eurovizijoje“ dalyvaujanti Ukraina ją laimėjo jau 3 kartus, o pirmoji pergalė pasiekta jau  po metų –  2004-aisiais, kai pergalę iškovojo ugninga atlikėja Ruslana, pasirodžiusi su daina „Wild dances“ (liet. k. „Laukiniai šokiai“). 
Tačiau vienas įsimintiniausių šalies pasirodymų „Eurovizijoje“ – 2007 metais Verkos Serduchkos pravarde geriau žinomo atlikėjo Andriy Danylko atliktas kūrinys „Dancing Lasha Tumbai“. Ši daina sukurta praėjus vos 2 metams po Oranžinės revoliucijos, kuomet ukrainiečiai siekė parodyti nepasitenkinimą galimai suklastotais rinkimų rezultatais ir prorusiško kandidato Viktoro Janukovyčiaus pergale.
Nors gali pasirodyti, kad neaiškūs atlikėjo dainoje kartojami žodžiai niekaip nėra susiję su revoliucija, tai nėra tiesa – pats A. Danylko patvirtino, kad dainoje sakoma frazė „Russia goodbye“, taip norint parodyti šalies daugumos nuomonę apie kaimyninės valstybės kišimąsi į Ukrainos rinkimus. Kadangi „Eurovizijos“ dainų konkurse negalima demonstruoti politinių pažiūrų, tokią žinutę teko užslėpti – taip atsirado iš pažiūros nieko nesimbolizuojantys žodžiai „Lasha Tumbai“. 
Ukraina garsėja ne tik savo kūryba ir agronominiais pasiekimais, bet ir aviacija – šalies angarus puošė didžiausias pasaulyje lėktuvas „Antonov An-225 Mriya“, kuris buvo sunaikintas pirmosiomis karo dienomis Hostomelio aerodrome. Laimei, praėjusiais metais buvo patvirtintas šio lėktuvo atstatymas – aviacijos įmonės „Antonov Company“ teigimu, šiai dienai turima daugiau nei 30 proc. komponentų, reikalingų lėktuvo atkūrimui.
Be to, Ukraina žinoma ir dėl savo šalies virtuvės. Ko gero, daugeliui teko ragauti ukrainietiškų barščių arba Kijevo kotleto. Nors pastarojo patiekalo receptą jau eilę metų tobulina Ukrainos maisto gamybos specialistai, istorikai ginčijasi, ar šis patiekalas tikrai atsirado būtent Kijeve – manoma, kad pirmieji jį gaminti pradėjo Prancūzijos restoranai, o norėdami pritraukti tuometinės Sovietų Sąjungos turistus, kotletui suteikė Ukrainos sostinės, Kijevo, vardą. Ilgainiui dėl savo vardo receptas prigijo ir Ukrainoje, o šiandien Kijevo kotleto galima paragauti ne tik Ukrainos sostinėje, bet ir, ko gero, visuose Lietuvos miestuose.
Turbūt daugeliui lietuvių, kadaise apsilankiusių Ukrainoje, teko ne tik paragauti šalies virtuvės patiekalų, bet ir pabuvoti Kijevo „Arsenalna“ metro stotyje. Ši stotis garsėja ne tik greitaeigiais traukiniais – įdomu tai, kad ji ilgą laiką buvo giliausia metro stotis pasaulyje. Tik šiais metais „Arsenalną“ aplenkė naujai Kinijoje atsidaryta „Hongyancun“ metro stotis. Beje, prasidėjus karui, 105 metrų gylyje įsikūrusi Kijevo metro stotis pasitarnavo kaip slėptuvė nuo krintančių bombų – Kijevo meras Vitalii Klytchko teigė, kad pirmaisiais karo mėnesiais „Arsenalnoje“ slėpėsi net 40 tūkst. žmonių.
Galiausiai, Ukraina garsėja ir išradimais – pavyzdžiui, 1853 metais Lvivas tapo pirmuoju Europos miestu, kuriame buvo įrengtas gatvės apšvietimas. Tais metais žibalinę lempą atrado Lvive gyvenę lenkų mokslininkai Ignacy Lukasiewicz ir Jan Zeh. Po 5-erių metų žibalinės lempos buvo pakeistos dujinėmis, o 1900-aisiais jau buvo naudojamos elektrinės lemputės.
Pradėjo iniciatyvą

Nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko daugiau nei 81 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) nuolat dirba su karo pabėgėliais, siekdamas jiems padėti įsikurti Lietuvoje ir sklandžiai įsitraukti į Lietuvos visuomenę.  

Visą lapkričio mėnesį IOM Lietuva inicijuoja kampaniją „Draugystė šildo labiau nei megztinis“ ir Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybes, gyventojus, visuomenininkus, bendruomenes, verslo įmones, skatina pakviesti jų kaimynystėje ar aplinkoje gyvenančius karo pabėgėlius iš Ukrainos pusryčių, kurių metu užmegztų glaudesnį tarpusavio ryšį ir prisidėtų prie dar sklandesnės jų integracijos Lietuvoje.

„Tarp lietuvių ir ukrainiečių yra nemažai panašumų, panašios tradicijos, papročiai. Prasidėjus karui ir į Lietuvą atvykus daugybei ukrainiečių šie panašumai tapo savotišku raktu į tarpusavio supratimą. Kviesdami ukrainiečius pusryčių norime tuos panašumus pabrėžti, parodyti, kad abi tautas daugiau jungia nei skiria bei taip paskatinti bendrauti, priimti  ukrainiečius, kurie nusprendė kuriam laikui apsigyventi Lietuvoje“, – teigia IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.