Seksualiniai nusikaltimai – tai vieni sudėtingiausių nusikaltimų, kai aukas kausto gėda ir baimė, tad neretai aukų skriaudikai išvengia pelnytų bausmių. Apie tai, kokių įgūdžių ir žinių trūksta pareigūnams, kad galėtų labiau padėti seksulinio išnaudojimo aukoms kalbamės su Rosemary Nalubega INTERPOLO Pažeidžiamų bendruomenių, organizuoto ir besiformuojančio nusikalstamumo skyriaus direktoriaus pavaduotoja.
„Seksualinio smurto auka gali tapti bet kas, todėl tiek institucijos tiek visuomenė turi žinoti, kad pavojus gresia kiekvienan žmogui. O jeigu bus galvojama, kad tik konkretūs asmenys gali nukentėti nuo seksualinio smurto yra nemaža rizika, kad nepastebėsime vykstančių nusikaltimų”, – pasakoja INTERPOLO atstovė R. Nalubega. Skaičiuojama, kad tik dalis pradėtų tyrimų dėl seksualinio išnaudojimo pasiekia teismą, nes aukos bijo apie tai pranešti arba pakeičia nuomonę tyrimo metu.  Deja, bet dažniausiai, aukos nuomonę pakeičia, nes gėdijasi to kas įvyko arba bijo keršto. Negalima pamiršti ir to, kad jei policijos pareigūnai nesupranta seksualinio išnaudojimo nusikaltimų sudėtingumo arba nėra tinkamai apmokyti, jei nesivadovaujama į auką orientuotu požiūriu, tai taip pat kelia riziką sėkmingam tyrimo rezultatui.  
,,Viena iš tokių padidintos rizikos grupių yra pabėgėlių centrai, kur trūksta saugumo, ribotos galimybės naudotis pagrindinėmis paslaugomis, yra didelis pažeidžiamumas, kai žmogus atsiduria svetimoje aplinkoje. Be to apie įvykdytus nusikaltimus nepranešama policijos pareigūnams. Todėl INTERPOLAS turi projektą Soteria, kuris skirtas atpažinti seksualinius nusikaltimus ir padėti jų aukoms”, –  pasakoja R. Nalubega.
Anot jos, svarbu, kad pareigūnai turėtų pakankamai žinių ir atpažintų seksualinių nusikaltimų aukas bei išmanytų ne tik aukų, bet ir nusikaltėlių psichologiją, kad būtų sukurta aplinka palanki pranešti apie nusikaltimus. Pareigūnai turi išmokti atsisakyti stereotipų susijusių su seksualiniais nusikaltimais, pavyzdžiui negalvoti, kad seksualiniai nusikaltimai susiję tik su fiziniu smurtu arba, kad aukos iš karto praneša apie patirtą nusikaltimą. Neretai aukos tyli savaites, mėnesius ar net metus.
Anot INTERPOLO, seksualinių nusikaltimų aukomis gali tapti kiekvienas žmogus, nepaisant amžiaus ar lyties, todėl tokie asmenys negali būti palikti vieni, jiems reikalinga psichologinė pagalba, be to būtina apie nusikaltimus pranešti policijai. 
Tačiau imtis priemonių yra ne tik aukų pareiga. Teisėsaugos institucijos taip pat turi rimtai žiūrėti į šią problemą ir imtis konkrečių veiksmų reaguojant į tokius atvejus. Pareigūnai, medicininis personalas turi būti pasirengę dirbti su seksualinių nusikaltimų aukomis, kad išvengtų pakartotinio traumavimo.
Anot INTERPOLO atstovės, svarbiausia nepamiršti, kad aukos nėra kaltos, jog patyrė seksualinį smurtą, kaltė tenka tik smurtautojams. Tuo tarpu teisėsaugos institucijos turi pareigą užtikrinti, kad kiek tai įmanoma būtų užkirstas kelias nusikaltimams, o įvykę nusikaltimai būtų kuo skubiau išnarplioti. Vienas pagrindinių veiksnių užkertančių kelią nusikaltimams – tai visuomenės informuotumo didinimas bei policijos pareigūnų mokymas apie tai, kokius nusikaltėliai naudoja viliojimo būdus, ir apie faktinę taktiką, kurią jie naudoja siekdami prieiti prie aukų ir jas kontroliuoti.  Daugelis seksualinių nusikaltėlių ruošiasi prievartos veiksmams ir sąmoningai sukuria situacijas, kuriose auka po nusikaltimo jaučiasi sumišusi ir kalta. Norint išvengti tokių nusikaltimų, taip pat norint juos suprasti, tirti ir persekioti, būtina išmokti atpažinti nusikaltimų vykdymo etapus. 
,,Kai kurios žinios ir įgūdžiai kaip kovoti su seksualiniais nusikaltimais yra gerai ištirti akademiniuose sluoksniuose, bet jie ne visada yra perduodami pareigūnams, kurie praktiškai susiduria su šiais nusikaltimais. Interpolas mėgina pašalinti šią spragą ir rengia, vykdydamas projektą “Soteria” mokymus, kurių tikslas kuo daugiau žinių pateikti pareigūnams, kurie pirmieji reaguoja į pranešimus apie seksualinį smurtą. Kartu su Tarptautine migracijos organizacija (IOM) ir Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR) buvo sukurtas mokymų paketas, kuris dabar pristatomas įvairiose šalyse”, –  kalba R. Nalubega. Mokymai jau vyko Moldovoje, Lenkijoje ir Lietuvoje, juose bendrai dalyvavo 350 pareigūnų.  
,,Mūsų tikslas apsaugoti pažeidžiamiausias grupes nuo galimo seksualinio išnaudojimo, tarp jų patenka ir migrantai bei pabėgėliai. Pastaraiais metais Lietuva susiduria su padidėjusiais pabėgėlių srautais, tai sąlygoja ir situacija kamyninėse šalyse. Todėl nedvejodami dalyvaujame šiame jungtiniame projekte. Pareigūnams visuomet pravers tarptautinio lygio žinios kaip reaguoti į tokio pobūdžio nusikaltimus, juolab, kad apie tai kalbama per mažai”, - teigia IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.
Šiemet Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius perkopė 200 tūkst.