Vilnius. Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) surengė diskusiją: ,,Kaip galėtume padėti adaptuotis ukrainiečių vaikams?” Susitikimo metu dalyviai, tarp jų Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Jungtinių tautų pabėgėlių agentūra (UNHCR), Lietuvos savivaldybių asociacija, Jaunimo reikalų agentūra ir kt., pristatė savo vykdomas iniciatyvas, iššūkius bei aptarė galimybes bendradarbiauti. „Daugiausia kalbėjome apie galimybes padėti ukrainiečiams vaikams prisitaikyti Lietuvoje ir kiek įmanoma lengviau įsitraukti į ugdymo procesą, o tam reikia maksimalaus visų institucijų susitelkimo ir bendradarbiavimo“, –  teigia Andrius Bečys, IOM Lietuva konsultantas švietimo klausimais. 
Tik pusė Lietuvoje esančių nepilnamečių iš Ukrainos mokosi Lietuvos mokyklose. Tad reikalingas papildomas dėmesys ir paskatos, kad daugiau vaikų mokytųsi ugdymo įstaigose. Anot IOM Lietuva tyrimo, 77 proc. pedagogų yra aktualūs mokymai kaip dirbti su kitakalbiais vaikais, 56 proc.  respondentų norėtų naujų metodikų apie darbą su migrantais bei mokiniais iš Ukrainos. Įdomus faktas, kad pasikeitė ir prioritetai renkantis kompetencijų kėlimo būdus. Šiuo metu nustatyta, kad tik 20 proc.  pedagogų siektų kontaktinio kompetencijų kėlimo būdo, o 80 proc. rinktųsi mišrų ar nuotolinį. „Dedame pastangas, kad padėtume tiek mokytojams, tiek mokiniams. Pedagogams reikalingos žinios, ne tik kaip mokyti vaikus atvykusius iš užsienio, bet taip pat ir padėti lietuvių vaikams priimti naujus klasės draugus. Tam reikalingas ir visų institucijų įsitraukimas, kad švietimo sistemoje liktų kuo mažiau spragų“, - kalba Švietimo mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius. 
Susitikimo metu Gravitas Schola mokyklos išskirtinai dirbančios su migrantais direktorė Agnė Klimčiauskaitė-Janavičienė pristatė savo patirtis bei iššūkius darbe su ukrainiečiais mokiniais. Prieš metus įsikūrusi mokykla siekia padėti savo ukrainiečiams adaptuotis Lietuvoje bei dalinasi metodinėmis medžiagomis su kitomis Lietuvos mokyklomis. Vilnius Social Club pristatė organizuojamas programas, kurios yra vykdomos kaip socialinio darbo priemonės, skirtos įtraukimui skatinti socialiai pažeidžiantiems vaikams. Jie taip pat atkreipė dėmesį, kad mažas ukrainiečių dalyvavimas jų organizuojamuose būreliuose leidžia teigti, kad valstybinės neformalaus ugdymo veiklos vyksta gerai. 
Lietuvos skautai pabrėžė, kad jie taip pat siekia integruoti ukrainiečių vaikus į bendras skautų veiklas. Lietuvos savivaldybių asociacija patvirtino, kad skirtingose Lietuvos savivaldybėse ukrainiečių vaikų integracija labai priklauso nuo to ar klasėse mokosi keli ar kelios dešimtys mokinių užsieniečių, pastebėjo, kad būtina stiprinti bei vystyti papildomas iniciatyvas bei projektus nukreiptus į mokyklų bendruomenių stiprinimą. Lietuvos socialinių pedagogų asociacija aptarė bendrąją situaciją, išskyrė besiplėtojantį pavojingą pedagogų perdegimo sindromą bei būtinybę padėti teikti papildomą informaciją atvykusių vaikų tėvams bei globėjams. 
Diskusijoje ne kartą buvo pabrėžta, kad integracija yra daugialypis procesas, kurio sėkmę lemia ne tik mokyklos ir mokytojai, bet ir kitos socialiniai partneriai, tokie kaip tarptautinės organizacijos, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos ir kt. Todėl svarbu toliau vykdyti bendradarbiavimą ir koordinuoti veiksmus siekiant ukrainiečių vaikų sklandžios adaptacijos į Lietuvos švietimo sistemą ir visuomenę. Diskusijoje paminėta, kad svarbu ne tik padėti vaikams pasiruošti mokymuisi, bet ir sukurti palankią socialinę aplinką, kurioje jie jaustųsi priimti ir saugūs.
Ukrainiečių vaikų įtrauktis ir integracija nors yra ilgalaikis procesas, pagalbos reikia jau šiuo metu. Tad svarbus yra visų institucijų bendradarbiavimas. Žinodami kas ir ką daro galime dirbti efektyviau ir tikslingiau. Todėl mes, kaip organizacija skatinsime visus susijusius subjektus toliau tęsti bendradarbiavimą ir prisidėti prie integracijos proceso. Migracijos situacija Lietuvoje keičiasi, turim grįžtančių lietuvių, atvyksta aukštos kvalifikacijos darbuotojai su šeimomis, vis daugiau užsieniečių renkasi Lietuvą, kaip šalį, kurioje nori gyventi, dirbti, todėl švietimo sistemoje neišvengiami pokyčiai, kuriems galima ruoštis jau dabar“, – teigia IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis