-
Apie mus
Apie musTarptautinė migracijos organizacija (IOM), Jungtinių Tautų sistemos narė, yra lyderiaujanti tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, skatinanti humanišką ir tvarkingą migraciją, kuri būtų naudinga visiems, Lietuvoje veikia nuo 1998 m.
Apie
Apie
IOM Pasaulyje
IOM Pasaulyje
-
Mūsų veikla
Mūsų veiklaKaip lyderiaujanti tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, skatinanti humanišką ir tvarkingą migraciją, IOM skirtingose srityse vykdo intervenciją, kuri kartu apjungia humanitarinę pagalbą ir darnų vystymąsi, tokiu būdu atlikdama esminį vaidmenį įgyvendinant JT Darbotvarkę 2030. Lietuvoje IOM remia migrantus pasitelkdama perkėlimo, paramos ir apsaugos veiklas.
Veiklos sritys
Veiklos sritys
Persidengiančios veiklos sritys (Globalus)
Persidengiančios veiklos sritys (Globalus)
- Duomenys ir resursai
- Dalyvauk
- 2030 Agenda
IOM Lietuva: Ką pirmiausia reikia padaryti ukrainiečiams atvykus į Lietuvą?
Prasidėjus karui Ukrainoje į Lietuvą per daugiau metus atvyko 76 tūkstančiai ukrainiečių, šiuo metu daugiau nei 44 tūkst. ukrainiečių turi galiojančius leidimus gyventi laikinosios apsaugos pagrindu. Atvykus į Lietuvą ukrainiečiams tenka pasirūpinti gyvenamąja vieta, medicininėmis paslaugomis, socialinėmis garantijomis, taip pat darbo vieta. ,,Svarbiausia, ką reikia padaryti atvykus į Lietuvą – tai pasirūpinti laikinąja apsauga, kuri suteiks pabėgėliams iš Ukrainos daugiau saugumo, o paslaugos taps labiau prieinamos”, – kalba Tarptautinės migracijos organizacijos, Vilniaus biuro ( IOM Lietuva) vadovas Eitvydas Bingelis. Leidimas laikinai gyventi, laikinosios apsaugos pagrindu išduodamas tiems, kas atvyko iš Ukrainos į Lietuvą po 2022 m. vasario 24 d. Siekiant gauti leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu reikia užpildyti el. prašymą per MIGRIS. Po prašymo pateikimo rezervuoti vizitą ir atvykti asmeniškai rezervuotu laiku į Migracijos departamentą, pateikti biometrinius duomenis. Jeigu asmuo atitinka visas sąlygas leidimas gyventi laikinosios apsaugos pagrindu bus išduotas iki 2024 m. kovo 4 d.
,,IOM Lietuva nuolat teikia konsultacijas ukrainiečiams aktualiausiais klausimais, daugiausia žmonės kreipiasi dėl finansinės pagalbos, toks poreikis yra labai natūralus, kadangi žmonės neturi darbo, o reikia pasirūpinti vaikais ar vyresnio amžiaus giminaičiais” – kalba E. Bingelis. Dėl socialinių išmokų ukrainiečiams patartina kreiptis į savivaldybę, kurioje deklaruota jų gyvenamoji vieta, nes galima gauti ne tik vienkartines išmokas, bet ir socialines pašalpas bei kompensacijas už komunalines paslaugas. IOM Lietuva taip pat skyrė pinigines išmokas beveik 2800 ukrainiečių.
Raudonojo Kryžiaus atlikta apklausa parodė, kad ukrainiečiams vienas svarbiausių klausimų yra sveikatos priežiūros paslaugos, tačiau tik kiek daugiau nei 60 proc. respondentų nurodė žinantys apie teisę gauti nemokamas būtiniausias medicinos paslaugas. Dirbantys ukrainiečiai turi medicininį draudimą, tad gali registruotis poliklinikoje pagal gyvenamąją vietą. Pensinio amžiaus žmonės turintys pensininko pažymėjimą gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl PSD draudimo valstybės lėšomis. „Mes nuolat primename ukrainiečiams, kad būtinąją medicinos pagalbą galima gauti nemokamai, o platesnėms paslaugoms reikia turėti registracijos pažymėjimą, kuriame nurodytas ESI kodas arba leidimą gyventi laikinosios apsaugos pagrindu“, – pasakoja Snežana Starovoitova, IOM Lietuva atstovė. Nepilnamečiai vaikai turintys registracijos pažymėjimą arba leidimą gyventi taip pat gali naudotis medicininėmis paslaugomis nemokamai.
Ukrainiečiams, ieškantiems darbo, darbo paiešką verta pradėti nuo Užimtumo tarnybos, kur specialistai pateiks visą reikalingą informaciją apie darbo paieškos būdus. Siekiant gauti nedarbo išmoką būtina registruotis Užimtumo tarnyboje ir pateikti duomenis Sodrai apie Ukrainoje ar Lietuvoje sukauptą darbo stažą. Lietuvoje šiuo metu dirba daugiau kaip 24 tūkstančiai ukrainiečių, kurie iki šių metų kovo sumokėjo daugiau kaip 58 mln. eurų mokesčių. IOM Lietuva tyrimas atskleidė, kad 78,4 % ukrainiečių norėtų pakeisti darbą. Darbo pakeitimo priežastys yra skirtingos, tačiau pažymėtina tai, kad net 41 % respondentų nepatenkinti gaunamu darbo užmokesčiu (mano, jog jis per žemas), 28,2 % atsakiusiųjų norėtų darbo pagal savo turimą kvalifikaciją ir 12,8 % tvirtina, jog darbo sąlygos gana sunkios.