Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei  200 tūkst. užsieniečių.  Stebimos tendencijos, kad vis daugiau žmonių renkasi Lietuvą kaip tikslo šalį – tad  Lietuva tampa imigracijos šalimi. 

Anot, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) užsakymu atlikto bendrovės Spinter tyrimo palankiausiai Lietuvoje vertinami ukrainiečiai 8 balais iš 10, mažiau palankiai vertinami darbo migrantai iš Centrinės Azijos – 5,2 balo panašiai vertinami atvykusieji iš Baltarusijos – 5,15 balo, migrantai iš Artimųjų Rytų (Sirijos, Afganistano, Irako, Irano) yra ketvirtoje vietoje – 4,43 balo, mažiausiai palankumo Lietuvos visuomenėje turi migrantai, kurie mėgino patekti į Lietuvą per Baltarusiją – 4,13.

„Tokius rodiklius be jokių abejonių sąlygoja geopolitinė situacija ir kultūriniai skirtumai bei panašumai. Ukrainiečiai atvyko į Lietuvą bėgdami nuo karo gelbėdami save ir savo artimuosius.`Be to jie deda daug pastangų, kad labiau integruotųsi Lietuvoje.  Vien pernai dirbantys ukrainiečiai sumokėjo 40 mln. mokesčių. Požiūris į migrantus iš kitų šalių dažniau yra neigiamas negu teigiamas, tačiau Lietuva tampa tikslo šalimi ir jeigu prieš kelis metus iš mūsų šalies tik išvykdavo tautiečiai, dabar vis dažniau atvyksta mažiau pasiturinčių šalių piliečiai,“ – kalba IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.  Tyrimas parodė, kad svarbiausi kriterijai, pagal ką vertinami karo pabėgėliai iš Ukrainos yra nusiteikimas dirbti, išlaikyti save ir savo šeimą. Taip pat tikimasi, kad atvykusieji į Lietuvą tiek ukrainiečiai, tiek kitų šalių piliečiai bent minimaliai išmoks lietuvių kalbą ir susipažins su tradicijomis bei kultūra. Itin neigiamai vertinamas atvykusiųjų noras gyventi iš pašalpų.

Dauguma (77 proc.) šalies gyventojų per pastaruosius 2 metus Lietuvoje susidūrė su migrantais iš trečiųjų šalių: 26 proc. – betarpiškai, 51 proc. – pastebėjo, bet asmeniškai nesusidūrė.  Absoliuti dauguma (89 proc.) susidūrusiųjų su migrantais iš trečiųjų šalių, susidūrė su karo pabėgėliais iš Ukrainos. Trečdalis (33 proc.) – su baltarusiais migrantais. Ketvirtadalis (24 proc.) – su darbo migrantais iš centrinės Azijos. 18 proc. – su migrantais iš Artimųjų Rytų. 12 proc. susidūrė su migrantais, patekusiais į Lietuvą per Lietuvos–Baltarusijos sieną 2021 m. Pabrėžtina, kad mažumos (9 proc.) gyventojų požiūris į migrantus per pastaruosius 2 metus pagerėjo. 29 proc. tyrimo dalyvių požiūris suprastėjo, kiek daugiau nei pusės (53 proc.) – išliko toks pat.

„Migrantų vertinimui įtakos turi įvairios situacijos nuo asmeninės patirties iki bendrų elgesio normų visuomenėje. Jeigu atvykusieji nori integruotis ir deda pastangas tuomet ir požiūris į juos yra palankesnis. Sklandesnei integracijai IOM Lietuva atidarė migracijos informacijos centrą MICenter, kurio tikslas teikti nemokamas konsultacijas migrantams. Kadangi Lietuva tampa tikslo šalimi, mes turime imtis žingsnių, kad tie, kurie atvyksta įsilietų į mūsų visuomenę“, – kalba E. Bingelis.

Lietuvoje puikiai žinomas dainininkas Anyanya Udongwo pasakoja, kad svarbiausia yra mokėti kalbą „Jeigu nori sėkmingai integruotis šalyje į kurią atvykai, būtina mokėti kalbą ir Lietuvoje reikia sudaryti sąlygas, kad žmonės galėtų lankyti kursus. Kitas aspektas, kurio norėtųsi, kad integracija Lietuvoje būtų sėkmingesnė – tai skaitmeniniai leidimai gyventi, tai palengvintų naudojimąsi dokumentais“, – pasakoja atlikėjas, kuris gimė ir užaugo Nigerijoje, bet savo namais vadina ir Ukrainą, kurioje praleido keliolika metų. Prasidėjus karui Ukrainoje Anynyai teko bėgti iš Bučos, kur savo akimis matė skaudžias tragedijos pasekmes. Lietuva tapo pirmąja šalimi, kurioje Anyanya vėl išdrįso dainuoti po karo.

Panašiai, kaip Anyanya kalba ir ukrainietė Ana, ji atvyko į Lietuvą prieš metus. Kaip ir daugelis pradžioje planavo pabūti tik kelis mėnesius, tačiau gyvenimas susiklostė kitaip ir bent kol kas moteris planuoja likti Lietuvoje.  Ji taip pat pabrėžia, kad jeigu šalyje norima likti ilgesniam laikui – tai kalbos mokėjimas ir tradicijų bei kultūros žinojimas yra būtinas. „Kai atvykome į Lietuvą aišku, kad nežinojome nė vieno žodžio lietuviškai, susikalbėdavome tai angliškai, tai rusiškai. Dabar pramokau pagrindinių frazių, tad galiu lengviau bendrauti, paprasčiau tapo darbe“, –  pasakoja Ana. Ji džiaugiasi, kad Lietuvoje tiek jai, tiek jos šeimai pasisekė sutikti daug gerų žmonių, kurie jai daug padėjo pirmaisiais mėnesiais po atvykimo į Vilnių.

IOM Lietuva spalio pabaigoje atidarė Migracijos informacijos centrą „MICenter“, kuriame pirmadienį vyks Migrantų dienos mugė. Į ją užsiregistravo pardavėjai iš įvairiausių šalių: Kolumbijos, Argentinos, Ukrainos, Etiopijos, Filipinų, Baltarusijos, Kazachstano, Irano, Lietuvos.  

Tarptautinė migracijos organizacija Jungtinių Tautų sistemos narė, yra didžiausia tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija lyderiaujanti migracijos srityje. Lietuvoje veikia nuo 1998 m.