75 proc. Ukrainos karo pabėgėlių nusiteikę grįžti į savo gimtąją šalį, kai bus saugu tą padaryti, apie 17 proc. dar nėra apsisprendę. Tarp pagrindinių iššūkių išlieka finansinis stabilumas (25 proc.), kalbos barjeras (21%), ilgalaikė būsto nuoma (19 proc.) bei įsidarbinimas (19 proc.). Tokius duomenis atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) 2023 m. vykdytas Ukrainos karo pabėgėlių poreikių ir ketinimų (DTM) tyrimas. 

 „Vos prasidėjus karui Ukrainoje sulaukėme pirmųjų skambučių su pagalbos prašymais. Pagrindinis klausimas buvo ar galime suteikti nakvynę, nes žmonės priversti bėgti iš savo šalies ir neturi jokio plano. Nuo tos dienos praėjo dveji metai. Kas pasikeitė per 24 mėnesius? Bazinių poreikių užtikrinimą keičia integracijos Lietuvoje iššūkiai. Dabar vis dažniau girdime klausimą apie lietuvių kalbos kursus, tai reiškia, kad žmonės pasirinko kurti gyvenimą Lietuvoje, kol jų šalyje bus saugu. Visgi, didžioji dauguma ukrainiečių planuoja grįžti į Ukrainą, kai tai bus įmanoma“, – pasakoja IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis. Pirmaisiais atvykimo mėnesiais ukrainiečiai teigė, kad jiems labiausiai reikalinga finansinė parama ir medicinos paslaugos, po pirmųjų metų jie pradėjo akcentuoti darbo paiešką bei lietuvių kalbos kursus. Todėl IOM Lietuva pasiūlė nemokamus lietuvių kalbos kursus, kuriuose jau dalyvavo 400 ukrainiečių.  

Išlieka svarbus vaistų (19%), asmeninės higienos prekių (16%) bei drabužių (14%) poreikis. Atsižvelgdama į šiuos poreikius IOM Lietuva išdalijo beveik 2000 vaistinių kortelių, taip pat 160 šeimų gavo 150 eurų vertė kuponus, už kuriuos galėjo įsigyti įvairių prekių skirtų įsikūrimui, o pirmaisiais metais organizacija skyrė 330 tūkst. eurų būtiniausiems poreikiams padengti – tuomet pagalba pasinaudojo daugiau nei 3000 ukrainiečių. Pastaraisiais mėnesiais IOM Lietuva taip pat skyrė lėšų nuomos mokesčio padengimui, šia pagalbos priemone pasinaudojo keli šimtai ukrainiečių šeimų. Per dvejus metus IOM Lietuva suteikė pagalbą daugiau nei 16 000 ukrainiečių.  

„Kalbant apie  ukrainiečių integraciją ir iš to kylančius iššūkius matome, kad  kitose Baltijos šalyse, kur taip pat atliekami tyrimai, iššūkiai, su kuriais susiduriama, iš esmės nesiskiria. Lietuvoje ir Latvijoje pirmoje vietoje yra finansinis stabilumas, Estijoje – kalbos barjeras, atitinkamai 25 proc.,  38 proc., ir 42 proc., kaimyninėse šalyse ukrainiečiai taip pat susiduria su ilgalaikės nuomos (Latvija – 17 proc.; Estija – 21 proc.) bei įsidarbinimo iššūkiais (Latvija – 31 proc.; Estija – 33 proc;)“, –  teigia E. Bingelis.  

Pagalbos formos Baltijos šalyse iš esmės buvo panašios. Respondentai nurodė, kad daugiausiai paramos gavo maisto produktais: Lietuvoje – 89 proc.; Latvijoje – 85 proc.; Estijoje – 76 proc., taip pat didesnė dauguma respondentų nurodė, kad pasinaudojo nemokamu pavėžėjimu bei finansine parama.  

Siekiant sklandesnės ukrainiečių, esančių Lietuvoje, integracijos praėjusių metų rudenį buvo atidarytas migracijos informacijos centras ,,MICenter”, kur vyksta įvairūs užsiėmimai skirti ukrainiečiams. Jiems teikiamos įvairios konsultacijos – nuo psichologinių iki teisinių, taip pat vyksta kursai ir pasitelkiamos ir kitos minkštosios priemonės, kad ukrainiečiai galėtų įsilieti į Lietuvos visuomenę. „MICenter – tai vieta, kur laukiami visi ukrainiečiai, nes čia jiems galime suteikti ne tik reikalingą informaciją, bet ir pagalbą. Suprantama, kad ne tik atvykimas į Lietuvą, bet ir adaptacija mūsų šalyje vieniems buvo lengvesnė, kitiems sudėtingesnė. Netrūksta ir tokių, kuriems reikalinga kompleksine pagalba. Todėl nuolat tobuliname savo paslaugas ir koncentruojamės į pažeidžiamiausias grupes“, – teigia IOM Lietuva vadovas.

DTM tyrimas Baltijos šalyse buvo atliktas 4 kartus  2023 m, pateikiami suminiai tyrimo rezultatai. DTM metodu atliktas tyrimas skirtas nagrinėti žmonių persikėlusių gyventi į kitą šalį elgseną, poreikius. Jis daugiausiai sietinas su humanitariniais aspektais: sveikatos apsauga, maisto ir vandens poreikiu, saugumo jausmu. Šis metodas leidžia greičiau reaguoti į situaciją ir užtikrinti žmonėms išvykusiems iš savo šalies tinkamas gyvenimo sąlygas. 

Per dvejus metus, nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko beveik 84 tūkst. ukrainiečių.