Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) skyrė 75 tūkst. eurų finansinės paskatos verslumui skatinti karo pabėgėliams iš Ukrainos. 26 ukrainiečiai, kurių verslo idėjos buvo geriausios, po atrankos gavo finansinę paramą.
„Iš viso gavome beveik 100 paraiškų, prieš tai  verslumo mokymuose dalyvavo beveik 150 žmonių. Labai svarbu, kad žmonės nori mokytis ir siekti savo tikslų. IOM Lietuva skirta finansinė parama – tai savotiškas pirmas žingsnis idėjų įgyvendinimui“, – kalba IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis. Anot jo, ukrainiečiams, atsidūrusiems svetimoje šalyje, iš pradžių reikėjo laiko adaptuotis ir prisitaikyti prie naujų aplinkybių, taip pat reikėjo žinių, nuo ko viską galima pradėti. „Mes, kaip organizacija teikdami pagalbą ukrainiečiams, vadovaujamės tyrimų rezultatais ir matome, kokie yra pagrindiniai poreikiai bei iššūkiai, tad mėginame juos atliepti”, – pasakoja E. Bingelis.
„Ukrainiečiai stengiasi kurti gyvenimą Lietuvoje, ieško naujų galimybių ir tai yra labai svarbu. Dauguma ukrainiečių, kuriems vedžiau mokymus, jie daugiau ar mažiau turėjo verslo patirties Ukrainoje, tad nieko keisto, kad atvykę į Lietuvą, jie nenorėjo imtis samdomo darbo“,  – pasakoja verslumo mentorė iš Ukrainos Elena Semenchuk, kuri jau 7 metus konsultuoja įvairius verslo projektus Lietuvoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. Ji vedė verslumo mokymus, kuriuos organizavo IOM Lietuva, juose dalyvavo 148 karo pabėgėliai iš Ukrainos. „Pati dirbau daugiau nei 15 metų įvairiose tarptautinėse įmonėse, turiu sukaupusi nemažą patirties bagažą, tad dabar mielai juo dalinuosi su kitais. Man atrodo, kad Lietuvoje dėl skaitmenizacijos paprasčiau yra atidaryti nedidelę įmonę, tačiau be abejo yra nemažai mentaliteto skirtumų, į kuriuos ukrainiečiai turi atsižvelgti norėdami pritraukti daugiau klientų Lietuvoje“, – kalba E. Semenchuk.
Viena iš IOM Lietuva verslumo grantų dalyvių Tetiana Lymanska atvyko į Lietuvą iš Luhansko srities, Starobelsko miesto, jos ir jos šeimos kelionė truko beveik 5 paras. „Prasidėjus karui mūsų miestas buvo užimtas okupantų, mes slėpėmės rūsyje, mėginome eiti į mitingus ir protestuoti prieš okupantų valdžią, tačiau pastebėjome, kad žmonės, kurie protestuodavo su mumis dingdavo ir niekas iki šiol nežino, kur jie yra. Supratę kad mūsų gyvybėms kyla grėsmė kartu su tėvais išvykome iš savo namų“, – savo pasakojimą pradeda ukrainietė Tetiana Lymanska.  Kadangi šeima gyveno netoli fronto linijos jiems teko vykti per Rusiją ir Latviją kol pasiekė Lietuvą. „Neprisimenu nei kaip dėjomės daiktus, nei kaip palikome namus“, – kalba T. Lymanska.  Po labai sudėtingos kelionės jiems pavyko pasiekti Alytų, kur jie kreipėsi pagalbos. Iš pradžių šeima gyveno kaimo turizmo sodyboje Kapčiamiestyje ir tikėjosi, kad karas greitai baigsis, o jie grįš namo į savo įprastą gyvenimą, tačiau laikas ėjo ir reikėjo ieškoti darbo, kad galėtų išsilaikyti. „Ukrainoje turėjau savo verslą, daugiau nei 12 metų dekoruodavome renginius, dirbome su 10 žmonių komanda, tačiau visa tai turėjo likti Ukrainoje, o Lietuvoje reikėjo viską pradėti nuo pradžių. Ieškojau galimybių kurti, pradėjau nuo mažų dalykų, kuriau dekoracijas iš balionų, o vėliau patenkinti klientai grįždavo, tad ratas plėtėsi. Džiaugiuosi, kad pavyko dirbti ir su Lietuvoje garsiu floristu Mantu Petruškevičiumi“, – pasakoja Tetiana. Anot moters, kurti naują gyvenimą – nelengva. Ir tą sudėtinga padaryti bet kurioje šalyje. „Ukrainoje turėjome sustyguotą gyvenimą, čia teko viską kurti iš pradžių, reikėjo skirti daug dėmesio dukrai, kad po pamatytų karo siaubų ji pasijaustų saugiau, be to kartu su mumis į Lietuvą atvyko ir mūsų tėvai, todėl jiems taip pat reikalinga pagalba. Džiaugiuosi, kad gavusi IOM finansinę paramą galėjau skirti pinigus ir nusipirkti prekių bei įrangos reikalingų darbui“, – kalba Tetiana. Dabar ji sėkmingai kuria ir prisideda prie gražesnių švenčių Lietuvoje. 
Natalia Nesterenko atvyko į Lietuvą iš Kijevo, 2022 m. balandžio pabaigoje, kai tik okupantai atsitraukė nuo Kijevo ribų. Ukrainos sostinėje ji užėmė vadovaujančias pareigas pieno sektoriaus gamybinėje įmonėje. Tačiau prasidėjus karui investicijos ir plėtra sustojo. 
„Atvykau į Lietuvą 2022 m. balandžio pabaigoje. Neturėjau čia nei giminių, nei pažįstamų. Reikėjo ieškoti galimybių užsidirbti, tad pradėjau tvarkyti namus. Iš pradžių pavienius, o vėliau klientų ratas augo ir kartu su kolege ėmėmės vis naujų ir didesnių objektų, tad dabar Lietuvoje po truputį įsitvirtiname“, – pasakoja Natalia. Už IOM skirtą finansinę paramą ji nusipirko valymui reikalingą įrangą. „Lietuvoje pradėjau naują gyvenimo kelią, aš jį bandau žengti nekreipdama dėmesio į sunkumus. Norisi sukurti kažką naujo ir kovoti dėl savo saugumo“, – kalba Natalia. Anot moters, sėkmingam verslui labai svarbu nebijoti iššūkių ir siekti juos įgyvendinti.
Katerina Bodakva atvyko į Lietuvą iš Charkivo ir Šiaulių mieste atidarė kavinę, kurią pavadino „Laimės skonis“. Katerina pasakoja, kad prasidėjus karui jie su šeima išvyko į Kremenčiuko miestą, kad apsisaugotų nuo šaudymo ir oro atakų, vėliau persikėlė į Lietuvą, tačiau pagyvenusi čia apie pusę metų nutarė vėl grįžti į gimtuosius kraštus. „Labai norėjosi namo, niekaip negalėjau pritapti Lietuvoje, tačiau 2023 m. pabaigoje supratome, kad reikia palikti Ukrainą, tapo pernelyg pavojinga, ypatingai dėl mano jaunesnės dukters gyvybės, nors mano žentas iki šiol fronte kovoja dėl Ukrainos. Be abejo, labai norisi namo, bet mes jau žengėme pirmuosius žingsnius Lietuvoje“, – kalba Katerina. Ukrainoje ji turėjo parduotuves, kur prekiavo drabužiais, tačiau prasidėjus karui teko viską sustabdyti. „Apsisprendus, kad gyvensime Lietuvoje, turėjau sugalvoti ką noriu veikti, kuria kryptimi judėti. Dirbau kavinėje, o tuomet pamačiau IOM kvietimą teikti paraiškas verslumo projektams, paraišką pateikiau per vieną naktį, o vėliau viskas užsisuko ir nebuvo kitos išeities, kaip tik įgyvendinti savo planus“, – optimizmo nestokoja Katerina.  Ji kartu su dar dviem ukrainietėmis atidarė kavinę Šiauliuose, kur kviečia paragauti įvairiausių skanėstų. „Aš džiaugiuosi, kad ateina ukrainiečiai, kad jie čia leidžia laiką ir jaučiasi kaip namuose, nes tas namų ilgesys niekada nesibaigia”, –  kalba Katerina. 
Nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko beveik 87 tūkst. ukrainiečių.

Šią pagalbos priemonę ukrainiečiams finansuoja Jungtinių Amerikos Valstijų Gyventojų, pabėgėlių ir migracijos biuras (PRM).