Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) Migracijos informacijos centras „MICenter“ savo duris atvėrė praėjusių metų spalio pabaigoje. Nuo to laiko jame buvo suteikta daugiau nei 1500 įvairių paslaugų bei beveik 3000 nuotolinių konsultacijų. Didžiąją jų dalį gavo karo pabėgėliai iš Ukrainos. Bendrai IOM Lietuva per dvejus metus padėjo daugiau nei 16 tūkst. ukrainiečių.

Apie MiCenter kasdienybę ir čia besilankančius užsieniečius kalbamės su IOM Lietuva atstove, Edita Urbanovič.

-Kokia buvo pradžia? Iš kur kilo mintis steigti Migracijos informacijos centrą?

Vos prasidėjus karui Ukrainoje, sulaukėme pirmųjų skambučių su pagalbos prašymais. Kadangi tuo metu IOM Lietuva veikė Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“, turėjome visas galimybes pradėti operatyviai teikti informaciją ir konsultuoti atvykstančius iš karo zonos, o atvykusiems teikti įvairią pagalbą. Matydami poreikius ir ukrainiečių lūkesčius, pradėjome galvoti apie ilgalaikius sprendimus. Taip kilo mintis plėsti migracijos informacijos centro paslaugas ir padėti integruotis ne tik ukrainiečiams, bet ir kitiems Lietuvoje jau esantiems užsieniečiams. Puikiai žinome, kad atvykimas į svetimą šalį nėra lengvas. O ypač, kai bėgama nuo karo – žmonėms reikalinga įvairi pagalba: ir finansinė, ir psichologinė, ir konsultacijos bendrais klausimais. Visas šias paslaugas mes teikiame tam, kad užsieniečių integracija Lietuvoje būtų sklandesnė. Nepamirškime, kad Lietuvoje kiekvienais metais auga atvykstančių migrantų skaičius. Šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 220 tūkst. užsieniečių – tai beveik 8 proc. visuomenės dalies.  Anot Migracijos departamento statistikos, pernai daugiau nei 77 tūkst gyveno Vilniaus apskrityje, kiek daugiau nei 3 tūkst. – Alytaus apskrityje.

-Ar šie skaičiai byloja apie tai, kad Lietuva tapo tikslo šalimi, iš kurios mažiau išvykstama ir daugiau atvykstama?

Taip, skaičiai kalba patys už save – tampame tikslo šalimi ir dėl vienų ar kitų priežasčių užsieniečiai renkasi Lietuvą. Galime pasidžiaugti, kad ir mūsų tautiečiai grįžta ir įgiję patirties bei žinių svetur, stengiasi jas pritaikyti Lietuvoje. Jau kelis metus į Lietuvą daugiau grįžta lietuvių, nei iš jos išvyksta. MiCenter įkūrėme tam, kad šalyje esantys užsieniečiai žinotų, kur kreiptis – juk įsikuriantiems svetimoje šalyje kyla daugybė klausimų.

-Kas dažniausiai užsuka į MiCenter?

 Nemaža dalis mūsų veiklų orientuota į karo pabėgėlius iš Ukrainos. Suprantama, jų Lietuvoje šiuo metu yra daugiau nei 55 tūks. Tačiau mūsų tikslas – būti tokia vieta, kur gerai jaučiasi ir integruojasi įvairiausių tautybių atstovai. Todėl labai džiaugiamės, kai į renginius ir konsultacijas ateina ne tik ukrainiečiai, bet ir baltarusiai, armėnai, indai, filipiniečiai, turkai, argentiniečiai – visus būtų sudėtinga išvardinti, bet turime svečių iš tolimiausių kampelių. Kiekvieną dieną mūsų patalpose vyksta užsiėmimai įvairaus amžiaus grupėms, terapija, konsultacijos. MiCentre turime nuostabius ir vaikų labai mėgstamus kaniterapeutus šuniukus, renkasi paauglių terapijos grupė, senjorų klubas, vakarais vyksta koncertai. Turime ir specialistų, kurie konsultuoja teisiniais, karjeros klausimais. Norime, kad Lietuvoje įsikūrę migrantai jaustųsi saugūs ir priimti vietinės bendruomenės nepriklausomai nuo to, iš kurio pasaulio krašto atvyko. Juk sėkminga integracija iš esmės prasideda nuo saugumo jausmo.

-Kaip renginiai padeda integruotis?

Integracijai itin svarbus bendravimas, naujos pažintys. Didelio populiarumo susilaukia istorijų pasakojimo vakarai (angl. storytelling) – čia visada užsimezga naujos draugystės. Koncertai, šokių pamokos (Valentino dienos proga mokėmės šokti Lindy-hop stiliumi, o paauglių grupė kiekvieną savaitę pažindinasi su gatvės stiliaus šokių žingsneliais), meditacinio (joga, gongų maudynės), edukacinio pobūdžio renginiai – stengiamės sukurti tokią aplinką, kurioje kiekvienas atranda sau įdomios veiklos ir sutinka bendraminčių.

-Kokiais klausimais dažniausiai kreipiasi užsieniečiai?

Nors kiekvieno užsieniečio istorija yra skirtinga, jų klausimai kartojasi – dažniausiai kreipiamasi dėl pirmųjų žingsnių Lietuvoje, teisėto buvimo dokumentų, darbo santykių, vairuotojo teisių keitimo, santuokos sudarymo, mokesčių mokėjimo ir pan. IOM Lietuva kartu su LR Vyriausybe įsteigtas Migracijos informacijos centras veikia jau nuo 2015-ųjų, tad turime sukaupę nemažą konsultavimo patirtį (65 tūkstančiai konsultacijų!) – puikiai žinome, kokie klausimai labiausiai rūpi atvykstantiems.

Per pastaruosius dvejus metus IOM Lietuva padėjo daugiau nei 16 tūkst. ukrainiečių. Prisitaikome prie kintančių karo pabėgėlių poreikių. Jeigu iš pradžių buvo reikalingas apgyvendinimas, medicininės paslaugos, dabar vis dažniau domimasi galimybe mokytis lietuvių kalbos, gauti psichologinę pagalbą ir įveikti patirtas traumas. Tai natūralu – apklausos rodo, kad vis daugiau atvykusių ukrainiečių savo ateitį sieja su Lietuva, tad keičiasi ir jų poreikiai. Stengiamės teikti kompleksinę pagalbą, o bendradarbiaudami su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikimės plėsti veiklų spektrą.

-Ar gali užsienietis sėkmingai integruotis Lietuvoje?

Žinoma. Juk ir mes, lietuviai, esame pasklidę po visą pasaulį, ieškodami geresnio gyvenimo, naujų patirčių. Ir mūsų tautiečiai svetur atranda savo vietą: mokosi kalbų, sukuria šeimas, augina vaikus, vysto sėkmingus verslus. Svarbu jaustis, kad atvykęs gyventi į naują šalį esi reikalingas, turi galimybes susikurti gerbūvį ir įsilieti į vietos bendruomenę. Norime, kad taip jaustųsi ir į Lietuvą atvykę migrantai iš viso pasaulio. Jei tik žmonės nuoširdžiai nori integruotis – jie bus laukiami kiekvienoje bendruomenėje.