Dauguma (77 proc.) šalies gyventojų per pastaruosius 2 metus Lietuvoje susidūrė su migrantais iš trečiųjų šalių: 26 proc. – betarpiškai, 51 proc. – pastebėjo, bet asmeniškai nesusidūrė. Absoliuti dauguma (84 proc.) respondentų nurodė, kad jų patirtis su migrantais – tai karo pabėgėliai iš Ukrainos. Šiek tiek mažiau nei pusė (43 proc.) susidūrė su baltarusiais migrantais, bėgančiais nuo režimo persekiojimo. Beje, šis rodiklis palyginti su pernai metais išaugo 10 proc. nuo 33 iki 43 proc. 37 proc.  – su darbo migrantais iš centrinės Azijos, šis rodiklis taip pat išaugo 13 proc.  34 proc. – su migrantais iš Artimųjų Rytų. 12 proc. susidūrė su migrantais, patekusiais į Lietuvą per Lietuvos–Baltarusijos sieną – rodo IOM Lietuva užsakymu atliktas Spinter tyrimas. Anot tyrimo, požiūrį į migrantus dažniausiai diktuoja asmeninė patirtis, tai nurodo pusė respondentų (50 proc.), šiek tiek daugiau nei penktadalis  (23 proc. ) nurodė, kad jų požiūrį formuoja žiniasklaidos priemonėse pasirodanti informacija, o 20 proc. respondentų veikia informacija socialiniuose tinkluose ir tik 3 proc. – politikų pasisakymai.  
„Lietuvoje dabar turime daugiau nei 74 tūkst. ukrainiečių, tad natūralu, kad su jais daugiausiai susiduriama. Reikia pastebėti, kad jie vertinami palankiausiai, beveik 7 punktais iš 10, palyginti su kitais į Lietuvą atvykstančiais migrantais. Į ukrainiečius, kaip ir anksčiau, žiūrima kitaip, nei į migrantus iš kitų šalių. Nors požiūris į migrantus apskirtai suprastėjo, į ukrainiečius žiūrima teigiamai.Tai reiškia, kad pastarieji pakankamai gerai įsitraukia į Lietuvos visuomenę, mokosi kalbos, dirba samdomą darbą ar susikuria sau darbo vietas patys“, – teigia IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis. Antroje vietoje pagal palankumą vertinami  migrantai iš Baltarusijos (5 / 10). Trečioje – darbo migrantai iš Centrinės Azijos (4,83 / 10). Toliau rikiuojasi migrantai iš Artimųjų Rytų (4,13 / 10) bei migrantai, patekę į Lietuvą per Lietuvos – Baltarusijos sieną 2021 m. (3,73 / 10). 
Iš atlikto tyrimo matyti, kad trys iš keturių (76 proc.) respondentų pritaria Ukrainos karo pabėgėlių priėmimui Lietuvoje: 25 proc. – visiškai pritaria, o 47 proc. – greičiau pritaria. Visgi 19 proc. apklaustųjų laikosi priešingos nuomonės: 12 proc. – greičiau nepritaria, 7 proc. – visiškai nepritaria. „Džiugina, kad absoliučios daugumos (91 proc.) šalies gyventojų nuomone, Ukrainos karo pabėgėliams turėtų būti užtikrinamos vienodos teisės su Lietuvos piliečiais gauti sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitas paslaugas. Ukrainiečiai moka mokesčius dirba, tad jiems turėtų būti suteikiamos vienodos galimybės gauti paslaugas“, – kalba E. Bingelis. 
 Lietuvos gyventojų nuomone, pagrindinės ukrainiečių integracijos priemonės yra lietuvių kalbos kursų organizavimas (65 proc.). Šis rodiklis padidėjo 8 proc. nuo 57 proc. „Pastebime, kad vis daugiau lietuvių tikisi, kad ukrainiečiai mokysis lietuvių kalbos, tai traktuojama kaip viena pagrindinių sąlygų integracijai.  Šis rodiklis padidėjo 8 proc. nuo 57 proc  iki 65 proc.“, – kalba E. Bingelis. Taip pat  pagalba tvarkantis dokumentus (40 proc.). Toliau seka tokios integracijos priemonės, kaip vaikų švietimo ir neformalaus ugdymo užsiėmimų organizavimas (31 proc.), darbo rinkos paslaugos, profesinis mokymas, kompetencijų vertinimas (29 proc.) 
Kalbant apie pagalbą ukrainiečiams labiausiai pritariama vienkartinei įsikūrimo pašalpai (53 proc.), išmokoms žmonėms, turintiems negalią (52 proc., padidėjo nuo 47 proc.), socialinei paramai mokiniams (46 proc.) bei išmokoms vaikams (44 proc.).  
Vis dėlto dalis lietuvių mano, kad ukrainiečiai piktnaudžiauja jiems teikiama parama ir jos turėtų sulaukti mažiau. Paklausti, kodėl nepritaria valstybės teikiamai finansinei ir socialinei paramai Ukrainos karo pabėgėlių įsikūrimui ir jų gyvenimo sąlygų užtikrinimui Lietuvoje, 59 proc. (padidėjo nuo 46 proc.) respondentų argumentuoja, jog valstybė ukrainiečiams padėjo užtektinai, 57 proc. (sumažėjo nuo 67 proc.) mano jog ukrainiečiai gauna didesnę paramą nei lietuviai, 49 proc. (padidėjo nuo 36 proc.) teigia, kad ukrainiečiai turėtų pasirūpinti savimi patys. 
Pusės (50 proc.) tyrimo dalyvių nuomone, pasibaigus karui Lietuvoje galėtų likti tie Ukrainos karo pabėgėliai, kurie išmoko kalbą bei susirado darbus. 34 proc. apklaustųjų neprieštarauja Ukrainos piliečių pasilikimui, jei tik jie to pageidauja. Tuo tarpu, kas dešimtas laikosi nuomonės, kad po karo ukrainiečiai turėtų išvykti iš Lietuvos. 
„Analogišką tyrimą atliekame jau antrus metus iš eilės, tad galime palyginti kaip keičiasi lietuvių požiūris į migrantus, o labiausiai į ukrainiečius. Esminės nuostatos lieka nepakitusios, lietuviai ir toliau palankiausiai vertina ukrainiečius, tačiau norėtų, kad ukrainiečiai labiau integruotųsi, mokytųsi kalbos, įsidarbintų. Dauguma ukrainiečių Lietuvoje gyvena jau 3 metus, tad akivaizdu, kad iš jų tikimąsi didesnio įsitraukimo“, – teigia E. Bingelis.