Padidėjęs ukrainiečių atvykusių į Lietuvą srautas sukėlė nemenkų iššūkių Lietuvos švietimui. Būtent apie tai buvo kalbama konferencijoje „Įtrauki mokykla – kaip suvaldyti kultūrinį šoką?“, kurią organizavo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva).

Prasidėjus karui Ukrainoje, daugiau nei 66 tūkst., ukrainiečių pabėgėlių atvyko į Lietuvą ieškodami laikinosios pastogės. Daugiausia tai buvo moterys su ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikais. Bendrai į Lietuvą atvyko virš 24 tūkst. nepilnamečių, iš jų 7461 vaikas iki 6 metų ir 16,775 tūkst. vaikų nuo 7 iki 17 metų.  ,,Mūsų konferencijoje panoro dalyvauti daugiau nei 200 specialistų, tai rodo, kad problema yra aktuali, tad svarbu identifikuoti skaudulius ir priimti sprendimus. Lietuvą papildė daugiau nei 16 tūkst. moksleivių, o tai yra beveik 50 vidutinio dydžio mokyklų. Šiuos moksleivius reikia priimti ir suteikti galimybę mokytis. Prieš tai turėjome daugiausia 1700 užsieniečių vaikų, visose mokyklose, tad Lietuvos švietimo sistema susidūrė su daugybe iššūkių“, – konferencijoje kalbėjo IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

IOM Lietuva kartu su Vytauto Didžiojo universitetu atliko tyrimą, kur apklausė iš karo slegiamos Ukrainos atvykusias šeimas. „Norėdamos giliau suprasti iškilusias problemas Lietuvos ugdymo įstaigose, ukrainiečių pabėgėlių lūkesčius bei pedagogų profesinio tobulinimosi poreikius, 2022 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesį atlikome ukrainiečių motinų, 14-18 metų amžiaus ukrainiečių jaunimo ir pedagogų, dirbančių su ukrainiečių vaikais ir jaunimu, apklausą,“ – teigia tyrėjos Danguolė Bylaitė – Šalavėjienė ir Marhayta Nikiforova iš Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos Profesinio tobulinimo instituto. Iš viso tyrime dalyvavo 215 ukrainiečių motinų, 45 ukrainiečiai moksleiviai (14-18 metų amžiaus), 301 pedagogas, dirbantis su ukrainiečių vaikais ir jaunimu. Didžioji respondentų dalis buvo iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Klaipėdos, kartu atsakymus pateikė ir respondentai iš Marijampolės, Alytaus, Telšių, Tauragės, Utenos apskričių.

Anot tyrimo, daugiau nei 70 % apklaustų ukrainiečių motinų teigia, kad jų vaikai atvyko į Lietuvą jau patyrę didžiulį stresą, išgąstį ir nusivylimą, 40 % respondentų pažymėjo, kad jų vaikai dėl karo patyrė mokymosi spragas, o net 60 % dalyvavusių tyrime mano, kad jų vaikai turėtų lankyti papildomus popamokinius užsiėmimus, kad įveiktų atsiradusias mokymosi spragas.

Daugumai Ukrainos pabėgėlių vaikų ir jaunimo reikalinga psichologinė, socialinė ir kita pedagoginė parama. ,,Adaptacijos ir įsitraukimo iššūkiai, su kuriais susidūrė ukrainiečių pabėgėlių šeimos ir Lietuvos švietimo sistema – išties reikšmingi, labai svarbu šiandien mums visiems susitelkti, kad bendromis jėgomis įveiktume iškilusius sunkumus” – teigia tyrėjos. Anot jų, labai svarbi ir mokytojų pagalba socializuojant ukrainiečių pabėgėlių vaikus, pavyzdžiui susitikimai po pamokų, bendri laisvalaikio užsiėmimai, kad vaikai jaustųsi klasės dalimi ir rastų bendrą kalbą su savo klasės draugais. Anot Švietimo mokslo ir sporto ministerijos kanclerio Juliaus Lukošiaus, šiuo metu apie 15 proc. atvykusių ukrainiečių vaikų gali mokytis gimtąja kalba, o iš daugiau nei 2000 atvykusių ugdymo specialistų apie 400 jau dirba Lietuvos švietimo sistemoje. 

Tuo tarpu didžioji dalis pedagogų Lietuvoje 88 proc. neturėjo darbo su migrantais patirties , o viena iš aktualiausių problemų – kalbos barjeras. Pedagogai taip pat nurodo, kad jiems daug iššūkių sukėlė darbas klasėse, kur turi būti mokoma skirtingomis kalbomis. Tad siekiant sėkmingo įsitraukimo ir iššūkių suvaldymo būtina švietimo specialistų pagalba, o taip pat mokytojams itin praverstų metodiniai ir praktiniai nurodymai kaip reikėtų elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje. 

Konferencijoje dalyvavęs Richard Martin Nielsen, Kanados ambasados biuro Vilniuje vadovas pasidalijo praktine patirtimi, kaip ukrainiečiai integruojami Kanadoje. Anot jo, itin svarbu ugdyti dvikalbiškumą ir ieškoti būdų, kad Ukrainos piliečiai Lietuvoje galėtų mokytis gimtąja kalba, bet kartu išmoktų ir lietuvių. Be to, svarbu turėti ilgalaikį planą, kokių norima pasiekti rezultatų ilgalaikėje perspektyvoje, bei atsakingų už integraciją specialistų. Jam antrino ir Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas, kuris pabrėžė, kad į Akmenę pirmieji ukrainiečiai atvyko dar 2014 m., o prasidėjus karui srautai padidėjo. „Atėjus krizei reikalingi greiti probleminių klausimų sprendimai ir būtent Lietuvos savivaldybės daugiausia jas sprendžia, nes atvykęs asmuo tampa tos savivaldybės gyventoju“, – konferencijoje kalbėjo meras. Jis taip pat pabrėžė, kad svarbus yra bendradarbiavimas tarp institucijų savivaldybės lygmenyje.

Šiuo metu Europoje yra daugiau nei 7,4 mln. karo pabėgėlių iš Ukrainos, tai didžiausias srautas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, o daugelyje šalių priėmusių karo pabėgėlius: Lenkijoje, Čekijoje, Austrijoje, Vokietijoje –  mokyklos yra taip pat itin apkrautos, o pedagogų trūkumas skaičiuojamas šimtais.

Daugiau informacijos:

Božena Zaborovska-Zdanovič
Komunikacijos koordinatorė
+370 61705134
International Organization for Migration
Jaksto 12, Vilnius, Lithuania