Lietuvoje šiuo metu leidimus gyventi turi 45 tūkst. ukrainiečių, nuo karo pradžios jie sumokėjo  205 mln. eurų mokesčių.

Anot Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) atlikto tyrimo, 70 proc. ukrainiečių gyvenančių Lietuvoje yra aktyvūs darbo rinkoje, t.y. dirbantys pagal sutartį, su individualia veikla bei trumpalaikiams darbams samdomi darbuotojai. Tai sudaro apie 62 proc. pabėgėlių turinčių darbus.

„Ukrainiečių užimtumas Lietuvoje lyginant su kitomis šalimis gana aukštas – 62 proc. karo pabėgėlių dirba, o Vokietijoje, Suomijoje, Ispanijoje dirba mažiau nei 20 proc. Tam yra kelios priežastys: Lietuvoje galima susikalbėti rusiškai, ir tai padėjo susikalbėti su darbdaviais; antra, kad registracijos centruose, kur buvo didžiausias srautas karo pabėgėlių iš Ukrainos, buvo pateikiamos visapusiškos kompleksinės paslaugos – nuo registracijos iki darželių, tad daugelis galėjo išspręsti iš karto kelis iššūkius: pasirūpinti vaikais, kad patys galėtų dirbti. Be to apsigyvenę šeimose ukrainiečiai daugeliu atvejų iš šeimų gavo ir nemokamą palydėjimo paslaugą per Lietuvos teisinės sistemos, įdarbinimo, sveikatos sistemos labirintus“, –  kalba E. Bingelis. Anot IOM Lietuva tyrimo, ukrainiečiai yra pakankamai verslūs, 15 proc ukrainiečių susikūrė patys sau darbo vietas.

Tarp pagrindinių ukrainiečių poreikių tai finansinis saugumas (62 proc.), lietuvių kalbos kursai (43 proc.), įdarbinimas (36 proc.). Kalbų kursų poreikis išaugo nuo 8 proc. iki 43 proc. „Kuo ilgiau ukrainiečiai gyvena Lietuvoje, tuo labiau reikalinga lietuvių kalba, kad galėtų įsidarbinti ir gauti labiau kvalifikuotą darbą bei aukštesnes pajamas. Šiuo metu apie 12 proc. ukrainiečių nurodo, kad jų lietuvių kalbos kalbėjimo įgūdžiai yra labai geri, o 47 proc. nurodo kad žinių trūksta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Ukrainiečių sumokėtų mokesčių dalis auga. Per 2022 m. ukrainiečiai į mūsų šalie biudžetą sumokėjo 45 mln. eurų, per 2023 m. – 95 mln. eurų, o per šių metų 7 mėnesius – 65,2 mln. eurų, t.y. 13 mln. eurų arba 25 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.

Anot Valstybinės mokesčių inspekcijos, 2022 m. deklaravusių pajamas ukrainiečių buvo beveik 2 tūkst., o 2023 m. šis skaičiaus jau siekia daugiau nei 3 tūkst. – 3253. Populiariausios sritys dirbant savarankiškai – tai transportas, grožio sritis, kurjerių veikla. Pernai gauta beveik 900 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio.

„Akivaizdu, kad jeigu norima, kad ukrainiečiai sėkmingai integruotųsi mūsų šalyje, jie turi jaustis saugūs finansiškai, todėl darbo paieškos ir įsidarbinimas – tai vieni pagrindinių aspektų. Mes kaip organizacija matydami, kad vienas didžiausių trukdžių ieškant darbo – kalbos barjeras, organizuojame lietuvių kalbos kursus, vykdome karjeros konsultacijas,  be to prieš kurį laiką įgyvendinome programą skirtą verslumui skatinti. Ukrainiečiai turi nemažai idėjų“, – teigia IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis.

IOM Lietuva tyrimą atliko sausio – kovo mėn. 2024 m.