Beveik 40 proc. lietuvių prasidėjus karui ukrainiečius į savo būstą priėmė 2-6 mėnesių laikotarpiui, tuo tarpu 35 proc. respondentų apklausos metu nurodė, kad priimti ukrainiečiai tebegyvena jiems suteiktame būste. 17 proc. apklaustųjų karo pabėgėlius apgyvendino 6-12 mėnesių laikotarpiui ir tik 9 proc. apklausos dalyvių ukrainiečiams būstus suteikė vienam mėnesiui – tokius duomenis atskleidė Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 1200 būstų savininkų, išnuomojusių būstus ukrainiečiams, atvykusiems į Lietuvą.  

„Prasidėjus karui, ukrainiečių apgyvendinimo klausimas tikriausiai buvo vienas opiausių. Žmonės išvykdavo iš Ukrainos neturėdami jokio plano, tad IOM Lietuva kaip ir kitos organizacijos sulaukdavo nemažai prašymų padėti rasti būstą bent pradiniame etape. Lietuviai labai aktyviai dalijosi savo turimais būstais ir priėmė ukrainiečius pas save. Kartu su Airbnb mums pavykdavo užtikrinti trumpalaikį apgyvendinimą, kol karo pabėgėliai ieškojo pastovaus būsto. Šią programą vykdėme pusę metų ir suteikėme beveik 1300 saugių nakvynių. Dabar nusprendėme atlikti tyrimą, kad išsiaiškintume, koks yra apgyvendinimo poreikis bei su kokiais iššūkiais susiduria karo pabėgėliai ieškodami ilgalaikio būsto“, – teigia Eglė Staškūnaitė, IOM Lietuva atstovė. 

66 proc. būstų savininkų, dalyvavusių apklausoje, nurodė, kad pasinaudojo valstybės teikiama parama asmenims, priėmusiems Ukrainos karo pabėgėlius. 34 proc. respondentų nurodė, kad parama nepasinaudojo, iš jų 63 proc. teigė, kad apie tokią žinojo, tačiau nusprendė padėti ukrainiečiams patys. 14 proc. apie paramą nežinojo, 8 proc. parama nepasinaudojo dėl ilgo dokumentų tvarkymo laikotarpio, 6 proc. nurodė, kad ukrainiečiai jų suteiktame būste gyveno trumpiau nei 3 mėnesius, todėl parama pasinaudoti negalėjo. 

Kiek daugiau nei 40 proc. respondentų nurodė, kad ukrainiečiai šiuo metu negyvena suteiktame būste, nes patys nusprendė nutraukti nuomos sutartį, dar penktadalis ukrainiečių turėjo išsikraustyti, nes būstų savininkai nenorėjo jiems pratęsti savo būsto nuomos. „Tie būstų savininkai, kurie nusprendė nebetęsti nuomos sutarties nurodė, kad susidūrė su nesutarimais su priimta šeima, patyrė tam tikrų nuostolių ar tiesiog nebenorėjo dalyvauti programoje, tačiau tokių atvejų nebuvo daug“, – pasakoja Vilija Terezaitė , IOM Lietuva vyresnioji projektų asistentė.

Tuo tarpu tyrime dalyvavę ukrainiečiai nurodė, kad daugiau nei 30 proc. karo pabėgėlių, atvykę į Lietuvą, apsigyveno atskirame nuomojamame būste, 27 proc. apsigyveno priimančiose lietuvių šeimose, pasinaudoję „Stiprūs kartu“ iniciatyva, 17 proc. apsistojo šeimos narių ar draugų, gyvenančių Lietuvoje, namuose, dar 18 proc. apsigyveno Pabėgėlių centre ar savivaldybių suteiktuose būstuose. 

Be to, net 45 proc. apklaustųjų ukrainiečių, atvykusių į Lietuvą, nurodė, jog būstą nuomai pavyko susirasti per vieną mėnesį, penktadalis užtruko iki trijų mėnesių, 18 proc. ukrainiečių išsinuomojo būstą per pusę metų. Šiuo metu trečdalis ukrainiečių gyvena tame pačiame būste, kuriame apsistojo atvykę į Lietuvą. 26 proc. gyvena antrame būste, 30 proc. pakeitė du būstus, 15 proc. pakeitė tris ar daugiau būstų.  

„Ukrainiečiai, gyvenantys Lietuvoje, tampa vis labiau savarankiški, jie patys pasirūpina gyvenamąja vieta, susiradę darbus ir užsitikrinę stabilias pajamas kuria gyvenimą mūsų šalyje. IOM Lietuva nuolat vykdo įvairius tyrimus, iš jų aiškiai matyti, kad pagrindinis aspektas ukrainiečiams Lietuvoje – tai finansinis stabilumas, kuris leidžia tvirčiau jaustis Lietuvoje“, – teigia E. Staškūnaitė. 

Susipažinti su būsto savininkų apklausa galite čia.

Susipažinti su pagrindiniais būsto savininkų apklausos rezultatais galite čia.

Susipažinti su Ukrainos karo pabėgėlių apklausa galite čia.

Susipažinti su pagrindiniais Ukrainos karo pabėgėlių apklausos rezultatais galite čia.