Praėjusieji metai migracijos srityje Lietuvai buvo neeiliniai: dar nepasibaigus COVID-19 viruso pandemijai, Baltarusijos režimas pradėjo organizuoti neteisėtos migracijos srautus link kaimyninių Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos valstybių. Akivaizdu, kad šie Minsko veiksmai darė ženklų poveikį migracijos valdymo sritims mūsų šalyje. Būtent todėl, siekdamas detaliai apžvelgti migracijos situaciją Lietuvoje 2021 m., Migracijos departamentas pristato naujausią Migracijos metraščio leidinį, kuriame skaitytojams pateikiama aktualiausia statistinė informacija. 

Neteisėtos migracijos krizė rekordiškai pakeitė užsieniečių, prašiusių prieglobsčio Lietuvoje, skaičių, t. y. viso sulaukta net 4 259 prašymų, tai yra daugiau nei 13 kartų lyginant su 2020 m. Daugiausiai prašymų gauta iš Irako piliečių. Visgi prieglobstis suteiktas tik kas dešimtam jo prašiusiam – 451 užsieniečiui, daugiausiai – Afganistano ir Baltarusijos piliečiams.

Atitinkamai, praėjusiais metais toliau augo užsieniečiams išduodamų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje (LLG) skaičius – iš viso išduota net 35 404 LLG. Iš jų beveik 30 tūkst. susiję su darbo santykiais, aukšta profesine kvalifikacija ir talentų pritraukimo politika. Daugiausia LLG suteikta Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiams. 

Antrus metus iš eilės Lietuvos Respublikos piliečių atvyko daugiau, nei jų išvyko į užsienio valstybes. Prie teigiamos Lietuvos piliečių migracijos prisidėjo ir nuolat augantis atvykstančių užsieniečių skaičius: praėjusiais metais, kartu su sugrįžtančiais Lietuvos piliečiais, Lietuvos gyventojų skaičių padidino beveik 20 tūkst. atvykėlių. 

Atvykusių užsieniečių skaičius, kaip ir ankstesniais metais, viršijo išvykusiųjų iš Lietuvos užsieniečių skaičių. 2021 m. Lietuvoje gyvenančių užsieniečių dalis bendrame gyventojų skaičiuje padidėjo iki 3,57 proc. Didžiausias užsieniečių grupes Lietuvoje sudarė Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos piliečiai.

Šią ir kitą aktualią informaciją galima rasti adresu: 2021 m. Migracijos metraštis.