Tarptautinės migracijos organizacija (IOM) jau trečią kartą psichologams iš Ukrainos organizuoja mokymus, kurių tikslas didinti specialistų žinias karo psichologijos srityje ir keistis patirtimi apie tai, kas veikia, o kas ne. Šį kartą mokymų tema buvo gedėjimas ir pagalba žmonėms, išgyvenantiems sudėtingas netektis. 
Šiuos IOM Lietuva  mokymus ir taip pat kaip ir prieš tai vykusius vedė Jana Javakhishvili, psichologijos profesorė, psichoterapeutė iš valstybinio Iljos universiteto Tbilisyje, turinti beveik 20 metų darbo patirtį su žmonėmis, patiriančiais traumas kariniuose konfliktuose.
„Praėjus daugiau nei 500 dienų nuo karo Ukrainoje pradžios, deja, bet šeimos patiria vis daugiau netekčių, tai artimi žmonės arba draugai ir pažįstami. Dalis žmonių dingo be žinios. Tai ypač sudėtinga priimti ir išgyventi, tad natūralu, kad žmonėms reikia vis daugiau pagalbos, o psichologams žinių, kaip efektyviai per gana trumpą laiką padėti ir įveikti sunkumus“, – kalba IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis. 
Mokymuose dalyvavo 50 psichologų iš Ukrainos, visi jie konsultuoja ukrainiečius išgyvenančius karą kasdien. „Karas yra apie netektis. Žmonės netenka artimųjų, sveikatos, gyvenamosios vietos, stabilumo ir galiausiai jausmo, kad pasaulis yra saugus“, – sako IOM Lietuva psichologas Mantas Jeršovas. Todėl anot jo, neužtenka dirbti tik psichologo kabinete su pacientu. Visa tauta turės perdirbti netektį, rasti būdų, kaip ją įprasminti ir atsiminti. Todėl mokymuose pirmiausia buvo kalbama apie tai, kaip skausmą ir netektį simbolizuoja menininkai ir kaip tai gali padėti ieškoti naujų prasmių. 
Viena iš mokymų dalyvių, psichologė, turinti daugiau nei 20 metų patirties, Olga Savičenko iš Žytomyro, dirbanti Ivano Franko Žytomyro valstybiniame universitete, psichologijos mokslų daktarė, Socialinės ir praktinės psichologijos katedros docentė, pasakoja, kad prasidėjus karui Ukrainoje greta įprastų klausimų, tokių kaip santykiai šeimoje, sunkumai darbe, dabar vis dažniau žmonės kreipiasi dėl nerimo, panikos priepuolių, traumuojančių patirčių, dėl netekčių, kurias reikia išgyventi. 
Olga pasakoja, kad jai karas prasidėjo dar 2014 metais, taigi nuo 2015 ji dirba su žmonėmis, kurie gyvena karo sąlygomis, tarp jų ir su savanoriais, kurie padėdavo tose vietovėse, kur vyko kariniai veiksmai. Taigi prasidėjus karui, kurį pamatė visas pasaulis, jai tai nebuvo kažkas naujo, tiesiog padaugėjo žmonių, kurie ateidavo su klausimais apie tai, kaip išgyventi karo kasdienybę. Juk beveik kiekviena šeima Ukrainoje turi sąlytį su karu: žuvę ar dingę artimieji, sužeisti, paimti į nelaisvę draugai ar pažįstami, karo savanoriai, žmonės, kurie buvo priversti persikelti ir palikti savo namus. „Karo tema neišvengiama su kiekvienu klientu, nes vienaip ar kitaip kiekvienas su juo susijęs. Dabar mes visi išmokome planuoti tik trumpam laikui, dirbti itin sudėtingomis sąlygomis. Tačiau mes privalome kovoti ne tik dėl teritorijos, bet ir dėl psichologinės būklės. Ir mes privalome laimėti ir šiame fronte taip pat“, – sako Olga. Anot jos, neįmanoma pateikti vienodų patarimų kaip išgyventi artimo žmogaus netektį, nes kiekvienas žmogus netektis išgyvena savaip. „Pradžioje žmonės nelabai nori priimti ir girdėti bet kokius patarimus. Nėra „teisingo“ skausmo, nes kiekvienas žmogus išgyvena netektį savaip. Tačiau labai svarbu išreikšti savo emocijas ir išsaugoti šviesius ir gerus prisiminimus, apie žmogų, kurio neliko. Esama tokių netekčių, dėl kurių skausmas neišnykta ir po kurio laiko, tačiau skausmas keičiasi, jis moko ir nurodo naują kelią bei naujas vertybes“, –  teigia O. Savičenko. 
Jai pritaria ir IOM Lietuva psichologas Mantas Jeršovas. „Trauminė atmintis užkerta kelią teigiamiems prisiminimams ir prasmei. Žmogaus atmintyje lieka tik fragmentai, to kas įvyko. Žmogus, išgyvenantis sudėtingą netektį, atsimena tik tai ko neteko ir dažnai jam reikia pagalbos prisiminti tai, ką jis išsaugojo. Todėl labai svarbu padėti žmogui kurti netekties prasmę, lipdyti atskirus fragmentus į istoriją.“, – kalba M. Jeršovas. Dirbant su psichologu būtina žmogui netekusiam artimojo parodyti, kad neigiamos mintys – tai tik viena pusė, reikia skatinti prisiminti gerus įvykius, kad lengviau būtų paleisti ir išgedėti skausmą. 
Anot psichologės iš Ukrainos, karas tęsiasi jau dešimtus metus. Jau daugiau nei metus ukrainiečiai gyvena nuolatiniame nerime, keičia gyvenamąją vietą, praranda darbą, išsiskiria su artimaisiais. „Naujienų srautas socialiniuose tinkluose tapo panašus į savotišką nekrologą. Žinoma, kad dabar yra daugiau nerimo, jaudulio ir išsekimo. Per pastaruosius pusantrų metų psichologo kabinete nemačiau nė vieno vaiko, kuris nebūtų inicijavęs žaidimo apie karą – tankus, slėptuves, ginklus. Ne tokie turėtų būti vaikų žaidimai. Suaugusieji taip pat pažeidžiami – bemiegės naktys, nežinomybė, atsakomybė už savo šeimą, nerimas dėl kare esančių giminaičių. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai tampa įkaitais, nes ne visada gali pasirūpinti savimi, jų vertybės ir tikėjimas broliška tauta sugriautos, jų vaikai ir anūkai turėjo imtis ginklų – tai dažnai susiję su neviltimi ir ilgesiu. Tačiau šis karas padarė mus atsparesnius, stipresnius, sąmoningesnius. Daugelis rusakalbių ukrainiečių kasdieniniame bendravime perėjo prie ukrainiečių kalbos. Senelės audžia maskuojamuosius tinklus kariuomenei. Vaikai mokosi, laiko egzaminus bombų slėptuvėse ir žino daugybę būdų, kaip linksmintis pasislėpus. Populiariausios dainos Ukrainoje yra ukrainietiškos, o madingiausi drabužiai – vyshyvanka. Aukoti kariškiams ir civiliams gyventojams yra "privaloma" dirbantiems ukrainiečiams. Mokytojai, IT specialistai, pardavėjai ir menininkai tapo aukštos kvalifikacijos kovotojais ir kovoja su priešu. Kiekvienam iš mūsų sunku, bet esame vieningi kaip niekada anksčiau. Esame pavargę, bet atkakliai kovojame. Per daugelį metų daug praradome, bet atgausime savo teritorijas ir atsigausime. Nes šis karas vyksta ne tik dėl Ukrainos teritorijos, bet ir dėl laisvės, nepriklausomybės ir teisingumo visame pasaulyje“, – kalba Olga. 
Patys psichologai dirbantys Ukrainoje taip pat išgyvena netektis, praranda artimus žmones. „Bet teikiant pagalbą atsiranda ir prasmė, o kartu ir savotiškas nuovargis. Todėl specialistams svarbu patiems neperdegti ir stebėti ir savo savijautą, kurti poilsio ritualus. Kadangi nuolatinis neigiamos emocinis fonas stipriai išsekina“, – teigia M. Jeršovas. 
Lietuvoje veikia Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) emocinės paramos linija ukrainiečiams. Ukrainiečiai, esantys Lietuvoje, gali skambinti numeriu 370 800 00 474. Skambučiai nemokami.  Linija veikia nuo 10 iki 20 val. kasdien, o konsultacijos teikiamos ukrainiečių bei rusų kalbomis. IOM Lietuva taip pat teikia nemokamas psichologo konsultacijas besikreipiantiems ukrainiečiams.