-
Apie mus
Apie musTarptautinė migracijos organizacija (IOM), Jungtinių Tautų sistemos narė, yra lyderiaujanti tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, skatinanti humanišką ir tvarkingą migraciją, kuri būtų naudinga visiems, Lietuvoje veikia nuo 1998 m.
Apie
Apie
IOM Pasaulyje
IOM Pasaulyje
-
Mūsų veikla
Mūsų veiklaKaip lyderiaujanti tarptautinė tarpvyriausybinė organizacija, skatinanti humanišką ir tvarkingą migraciją, IOM skirtingose srityse vykdo intervenciją, kuri kartu apjungia humanitarinę pagalbą ir darnų vystymąsi, tokiu būdu atlikdama esminį vaidmenį įgyvendinant JT Darbotvarkę 2030. Lietuvoje IOM remia migrantus pasitelkdama perkėlimo, paramos ir apsaugos veiklas.
Veiklos sritys
Veiklos sritys
Persidengiančios veiklos sritys (Globalus)
Persidengiančios veiklos sritys (Globalus)
- Duomenys ir resursai
- Dalyvauk
- 2030 Agenda
Seimas priėmė rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos
Antradienį (gruodžio 4 d.) 73 parlamentarams balsavus už, 21 buvus prieš ir tiek pat susilaikius, Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“, pripažindamas, kad migracija yra visuotinis reiškinys ir Lietuva bei tarptautinė bendruomenė nuolat susiduria su masinės, nevaldomos ir nelegalios migracijos iššūkiais.
Rezoliuciją, palaikančią susitarimą, pristatęs konservatorius Žygimantas Pavilionis teigė, kad susitarimas yra teisiškai neįpareigojantis ir kiekviena valstybė pati pasirinks priemones.
„Galėtume pasinaudoti informacijos rinkimu, duomenų valdymu, išorinės sienos apsauga, migrantų grąžinimu“, – savo matomas JT susitarimo pozityvias puses vardino Ž.Pavilionis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius teigė, jog paremti migracijos susitarimą Lietuva planuoja, nes tai „yra galimybė daryti įtaką procesams, o ne atsiriboti nuo tų kausimų sprendimo“.
„Mes jau porą metų diskutuojame tuo klausimu ir manome, kad pasiekti susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir teisėtos migracijos yra visų interesas“, – kalbėjo L.Linkevičius. „Reikėtų pabrėžti, ko nenumato tas susitarimas – jokių dokumentų pasirašoma nebus, tai nėra tarptautinė sutartis, ir jokių teisinių pasekmių nėra numatoma. Tą norėčiau iš karto pasakyti, kadangi viešojoje erdvėje yra daug klaidingų interpretacijų. Yra aiškiai pabrėžiama, nacionalinis suverenitetas bus išlaikytas, mes turim savo teisės viršenybę ir su migracija tiesiogiai ir netiesiogiai susijusius įstatymus“, – tvirtino ministras.
Pasak L. Linkevičiaus, susitarimą planuoja paremti apie 180 JT valstybių, o priėmus sprendimą „pasekmės yra tokios pačios visoms šalims“.
Po pusantrų metų derybų liepą parengtą JT susitarimą dėl migracijos ketinama priimti per konferenciją Maroke gruodžio 10–11 dienomis. Jame išdėstyti 23 tikslai dėl legalios migracijos ir geresnio migracijos srautų tvarkymo, migruojančių žmonių visame pasaulyje skaičiui padidėjus 250 milijonų. Tai sudaro 3 proc. visų pasaulio gyventojų.
JT susitarime pažymima, kad nė viena valstybė negali savarankiškai išspręsti migracijos iššūkių. Taip pat primena, kad yra būtina reguliuoti migrantų srautus į ES valstybes, efektyviai ir neatidėliojant įgyvendinti ES išorinių jūros ir sausumos sienų kontrolę.
Anksčiau Lenkija ir kitos rytinės Europos Sąjungos narės Čekija, Vengrija ir Slovakija kategoriškai atmetė Vokietijos remtą ES planą po 2015 metų migrantų krizės įvesti privalomų kvotų sistemą. Birželio mėnesį ES lyderiai atsisakė šio plano, pagal kurį migrantai ir pabėgėliai būtų buvę skirstomi po visą bloką.
Vyriausybė nutarė, kad vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas dalyvaus tarptautinėje Jungtinių Tautų (JT) konferencijoje Marakeše.
„Ministras dalyvaus susitikime ir pritars šitam paktui“, - po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė premjeras. Paklaustas, ar ministras dokumentą pasirašys, S. Skvernelis buvo kategoriškas ir lakoniškas. „Nieko nepasirašinės ministras“, - teigė jis.