Skaičiuojama, kad prasidėjus karui Ukrainoje šalį paliko per 6,3 mln. gyventojų, dalis karo pabėgėlių prieglobstį surado Lietuvoje. Nors kiek daugiau nei ketvirtadalis į Lietuvą atvykusių Ukrainos gyventojų jau sugrįžo į savo gimtąją šalį, dabar pastebimi šiek tiek augantys atvykstančiųjų srautai. Specialistai pastebi, kad tiek likusieji, tiek naujai atvykstantys ukrainiečiai deda pastangas, jog galėtų greičiau integruotis – mokosi lietuvių kalbos, ieško darbo ir ruošiasi egzaminams.
Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko beveik 82 tūkst. ukrainiečių karo pabėgėlių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, kiek daugiau nei 12 tūkst. iš jų yra vaikai, 75 proc. mokomi pagal bendrąją ugdymo programą Lietuvoje. Likusieji – ruošiami pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
Šiandien kiek daugiau nei 30 tūkst. karo pabėgėlių jau yra sugrįžę į Ukrainą, tačiau atvykstančiųjų srautai vis tiek auga – Valstybės duomenų agentūros duomenimis, vien per pastarąją savaitę į Lietuvą atvyko ir užsiregistravo 173 Ukrainos piliečiai. 
Daugiausiai karo pabėgėlių, net 20 tūkst., įsikūrė Vilniuje. Perpus mažiau ukrainiečių šiuo metu gyvena Kaune, o Alytuje ir Klaipėdoje apsigyveno apie 6,5 tūkst. karo pabėgėlių. Kiek mažiau Ukrainos piliečių įsikūrė Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Utenoje ir kituose Lietuvos miestuose.
Į Lietuvą atvykę Ukrainos piliečiai aktyviai įsilieja į darbo rinką. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba net 98 proc. į šalį atvykusių ir pilnametystės sulaukusių ukrainiečių: Lietuvoje gyvena 55 960 pilnamečiai ukrainiečiai, iš jų 54 821 dirba. Ukrainiečiai dažniausiai dirba prekybos srityje – pardavėjais, pardavimo vadybininkais, konsultantais ar kasininkais. Lietuvoje šiuo metu yra beveik 4 tūkst. tokių iš Ukrainos atvykusių specialistų. Kiek daugiau nei 3 tūkst. ukrainiečių dirba sveikatos sektoriuje, o jų užimamos pozicijos labai įvairios: slaugytojai, psichologai, pagalbiniai medicinos darbuotojai, vaistininkai ir odontologai.
Ukrainiečius traukia ir kulinarijos sritis, kurioje dirba taip pat šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. žmonių. Daugiausiai šioje srityje yra virėjų, konditerių ir maisto produktų bei gėrimų technologų. 
Auga norinčių gyventi Lietuvoje skaičius
Auga dalis ukrainiečių, kurie ketina pasilikti gyventi Lietuvoje ilgesnį laiką – tai rodė ir  IOM Lietuva atliktas  Displacement Tracking Matrix (DTM) tyrimas apklausos duomenys, tai iliustruoja ir mažėjantis  išvykstančiųjų skaičius ir besikeičiantys poreikiai. Pirmosiomis dienomis didžioji dalis nuo karo bėgusių Ukrainos gyventojų ieškojo pagalbos su būstu, finansais ir dokumentų tvarkymu, medicininėmis paslaugomis. Šiandien karo pabėgėliai labiausiai domisi lietuvių kalbos kursais, kuriuos pabaigus galėtų dirbti kvalifikaciją atitinkantį darbą. Vienas iš pagrindinių trikdžių neleidžiančių dirbti pagal turimą profesiją arba užimti aukštesnių pareigų yra kalbos barjeras. 
Siekiant sukurti vietą, kurioje ukrainiečiai galėtų rasti atsakymus į visus dominančius klausimus, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras (IOM Lietuva) šių metų spalio mėnesį atidarė naują užsieniečiams skirtą Migracijos informacijos centrą „MICenter“.
„Šiame centre visi užsieniečiai, įskaitant ir ukrainiečius, gali gauti karjeros ir teisines konsultacijas, psichologinė pagalbą.  Planuojama organizuoti lietuvių kalbos kursus, kurių poreikis yra labai didelis, ypač, ypač daug užklausų turime iš ukrainiečių karo pabėgėlių.“, –  sako IOM Lietuva vadovas Eitvydas Bingelis. 
Centre taip pat bus migrantams bus organizuojamos savitarpio pagalbos grupės, užsiėmimai vaikams, renkamas senjorų sporto klubas.
Kvietė prisidėti prie sklandesnės integracijos
Norint paskatinti Lietuvos gyventojus pasidomėti iš Ukrainos atvykusių žmonių istorijomis ir patirtimis, IOM Lietuva visą lapkričio mėnesį kviečia šalies gyventojus dalyvauti iniciatyvoje „Pakviesk kaimyną ukrainietį pusryčių“. Jos tikslas – skatinti Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybes, gyventojus, visuomenininkus, bendruomenes ir verslo įmones pakviesti jų aplinkoje gyvenančius karo pabėgėlius iš Ukrainos pusryčių, kurių metu užmegztų glaudesnį tarpusavio ryšį ir prisidėtų prie dar sklandesnės jų integracijos Lietuvoje.
Lapkričio 7 dieną pradėta iniciatyva sulaukė Lietuvos gyventojų palaikymo. Organizatorių žiniomis, per pirmas savaites įvyko šešeri pusryčiai, dar 15 tokių susitikimų įvyks iki gruodžio vidurio.