Nuo karo pabėgusių ukrainiečių mokinių integracija į Lietuvos mokyklas yra labai didelis iššūkis, todėl vis aktualesnis tampa klausimas, kaip veiksmingai įtraukti atvykusius į šalies visuomenę ir švietimo sistemą. Nepaisant Lietuvos pastangų gerinti švietimo prieinamumą karo pabėgėliams, daugelis sutinka, kad dabartinė sistema turi būti tobulinama siekiant pilnai patenkinti jų poreikius.

Tarptautinė migracijos organizacija Lietuvoje (IOM Lietuva) neseniai surengė du seminarus mokytojams, kuriuose dėstė  profesorė dr. Giedrė Kvieskienė iš Vytauto Didžiojo universiteto (Lietuva) ir dr. Snežana Obradović-Ratković iš Brocko universiteto (Kanada). Šiuose seminaruose mokytojai turėjo galimybę susipažinti su naujausiais migracijos keliamais iššūkiais mokykloms bei įgyti įgūdžių ir žinių, reikalingų veiksmingai padėti ukrainiečiams mokiniams įsitraukti į Lietuvos mokyklas.

Iššūkiai ir galimybės

Ekspertai paminėjo keletą dažniausiai pasitaikančių iššūkių, su kuriais susiduria pedagogai, mokyklos ir patys pabėgėliai, tai:

• kalbos barjeras;
• skirtingos ugdymo programos; 
• socializacijos galimybė;
• pedagogų pasiruošimas.

IOM Lietuva ir Vytauto Didžiojo universitetas atliko tyrimą „Ukrainiečių šeimų integracijos iššūkiai, lūkesčiai, socialinė – emocinė savijauta“. Vykdytas tyrimas atskleidė, kad mokydamiesi lietuvių kalbos net 53,3% besimokančiųjų skundžiasi dėl sudėtingos gramatikos ir žodyno, o net 33,3 % Ukrainos moksleivių teigia negaunantys papildomos pagalbos. Tai turi įtakos jų mokymosi rezultatams ir gali sukelti sunkumų dalyvaujant pamokose, bendraujant ir mokantis, todėl būtina ieškoti naujų būdų spręsti šią problemą.

Lietuvos mokyklose taikomi mokymo metodai skiriasi nuo taikomų Ukrainos mokyklose, todėl vaikai gali būti sutrikę ir nesuprasti to, ko mokosi. Ukrainiečių vaikai, palikdami savo šalį ir iš naujo pradėdami mokytis kitoje, susidūrė ne tik su mokymosi pertrauka, bet turi iš naujo adaptuotis prie pasikeitusios situacijos. Tyrimas atskleidė, kad į Lietuvą atvykusiems ukrainiečiams trūko švietimo pagalbos. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad 55,8% vaikų  neturėjo mokymosi asistento, 79,3% - mentoriaus, apie 90% bendraamžio mentoriaus, o tai leidžia daryti prielaidą, kad ukrainiečių migrantams galėjo būti sunku ne tik pritapti mokyklose, bet ir pasinaudoti mokyklose esančiais švietimo ištekliais, dalyvauti neformaliojo ugdymo veiklose.

Analizuojant ukrainiečių mokinių pozityviąją socializaciją, išaiškėjo barjerai ir trikdžiai. Be jau minėto kalbos barjero, užfiksuotos skirtingos finansinės galimybės, ribojančios ukrainiečių vaikų dalyvavimą neformaliojo ugdymo veiklose, tėvai akcentavo nepakankamą prieigą prie švietimo pagalbos specialistų. Tyrimo metu atskleista, kad net 45% Ukrainos pabėgėlių vaikų nebuvo įtraukti / nelankė mokyklinių renginių ar švenčių, o daugiau nei 50% moksleivių iš Ukrainos nedalyvavo ir užklasinėje veikloje dėl mažų ukrainiečių pabėgėlių tėvų pajamų arba dėl nepakankamos nemokamų neformalaus ugdymo veiklų pasiūlos.

Dr. Snežana Obradović-Ratković pastebi, kad pedagogai yra vieni pirmųjų specialistų, su kuriais susitinka pabėgėlių šeimos. Dažnu atveju būtent jie apjungia ką tik atvykusius migrantus ir žmones, kurie yra pasirengę suteikti paramą.

Akivaizdu, kad Lietuva dar turi nueiti ilgą kelią, kad mokytojai būtų aprūpinti reikiamomis priemonėmis, kurios padėtų veiksmingai dirbti su pabėgėliais ir migrantais. Tyrimas nustatė, kad net 88% visų mokytojų neturi patirties darbe su pabėgėliais, migrantais ir tik 1,2% pedagoginių studijų metu studijavo darbo su pabėgėliais ir (arba) migrantais studentais metodikas.

Atsižvelgiant į tai, labai svarbu, kad mokytojams būtų suteikta papildoma parama, reikalingi ištekliai ir mokymai, padedantys ugdyti kompetencijas, būtinas veiksmingai mokyti ir bendrauti su neseniai atvykusiais mokiniais pabėgėliais ir migrantais.

Patarimai mokytojams

Pagalba moksleiviams migrantams yra sudėtingas procesas. Tyrimas nustatė, kad 65,1% Lietuvos mokytojų visiškai arba iš dalies pakeitė mokymosi metodiką arba praturtino ją individualizuotu darbu, kai į jų klases prisijungė ukrainiečių pabėgėlių vaikai.

Seminarų metu mokslininkės suformulavo bei pateikė papildomas rekomendacijas siekiant sėkmingai paskatinti jų adaptaciją: 

• Skirkite moksleiviui papildomo laiko ir dėmesio. Parodydami, kad jis jums rūpi ir kad galite jį išklausyti, galite daug ką pakeisti, patikinkite jį, kad dabar yra saugus.
• Kai kalbama apie taisykles ir lūkesčius, būkite aiškūs, bet supratingi. Kai moksleiviai elgiasi netinkamai, būkite su jais kantrūs bei stenkitės, kad jie būtų įtraukti į klasės veiklas bei tęstų mokslus. Nuolatinės veiklos padeda susikurti stabilumo jausmą. 
• Nesmerkdami išklausykite jų mintis ir baimes. Suteikite jiems savarankiškumo jausmą, skatindami padėti kitiems klasės ar bendruomenės mokiniams, paskatinkite organizuoti pristatymus ar kultūrinius vakarus.
• Įtraukite į mokymosi procesą metodiką "vaikas-vaikui", patikėdami fasilitacijos, konsultavimo užduotis kitiems klasės moksleiviams.
• Bendradarbiaukite su ukrainiečių tėvais, įtraukdami juos į mokymosi, švietimo pagalbos bei konsultacijos procesus.

Skirdami papildomo laiko ir dėmesio, nustatydami aiškius lūkesčius ir išklausydami vaikų mintis, lūkesčius bei baimes, galite padėti krizę išgyvenantiems ukrainiečių mokiniams sustiprėti bei lengviau prisitaikyti prie naujų mokymosi sąlygų. 

Apibendrinant galime teigti, kad į Lietuvą atvykstantys studentai pabėgėliai iš Ukrainos susiduria su daugybe iššūkių ir trikdžių. Lietuvos pedagogai turi ypatingą galimybę kurti įtraukią ir draugišką mokymuisi aplinką. Nors tai nėra lengva, pedagogai turėtų stengtis užtikrinti, kad pabėgėlių mokiniams siūlomas išsilavinimas būtų prieinamas, aktualus ir naudingas. Svarbu veikti komandose ir bendromis jėgomis, į procesą įtraukiant moksleivių tėvus ir ukrainiečių mokiniams teikti ne tik mokymosi, bet ir švietimo pagalbą, įtraukti juos į neformalaus ugdymo užsiėmimus, kurių reikia, kad vaikai galėtų sėkmingai integruotis, atgautų pasitikėjimą, ugdytų emocinį atsparumą, o vėliau pritaikytų šias žinias Lietuvoje ar grįžę į savo šalį.